Šiuo metu yra daug anglies dioksido apskaitos ir emisijų valdymo platformų. Tačiau startuoliai, stebintys išmetamųjų teršalų problemas, buvo linkę pirmiausia siekti mažiausio vaisiaus: tiesioginio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš įmonei priklausančių šaltinių. Kalbant apie klimato pramonę, jie vadinami „1 taikymo sritimi“. „Scope 2“ išmetimas yra susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu iš įmonės naudojamos energijos. Dabar, jei sudėsite 1 ir 2 taikymo sritį, jie sudaro tik apie 25 % visų pasaulinių išmetamųjų teršalų. Likusi dalis patenka į 3 taikymo sritį ir yra paslėpta tiekimo grandinėse ir yra labai sunkiai atsekama.

Pradedantieji pradeda spręsti šias tiekimo grandinės emisijas. Pavyzdžiui, Clearly neseniai surinko 4,3 mln.

Kitas pavyzdys – 113 mln. tonų CO2 emisijų, kurias išmeta „Nestlé“, atitinka visas Belgijos ŠESD emisijas: tiekimo grandinėje išmetama daugiau nei 107 mln.

Dabar dar vienas „vertikalus“ žaidimas pritraukia investuotojus. Šį kartą startuolis, siekiantis dekarbonizuoti tiekimo grandines žemės ūkyje.

Root padeda maisto ir gėrimų įmonėms rinkti pirminius duomenis apie savo žemės ūkio tiekimo grandines. „RootOS“ platformą 2023 m. spalį pristatė vienas iš įkūrėjų Ericas Oancea ir Maurice'as Henslas, o dabar ji turi klientų iš pieno gamyklų ir greito maisto tinklų, nors bendrovė iki šiol atsisakė įvardyti savo klientus. Iki šiol ji dirba su daugiau nei 10 000 ūkininkų.

„Root“ dabar surinko 8 mln. eurų pradinę sumą, vadovaujama Christopho Janzo „Point Nine“, dalyvaujant „Project A“, „HelloWorld“, „Arc Investors“ ir kitiems startuolių operatoriams, tokiems kaip P9 alumnas Robinas Dechantas ir „Cargo.one“ technologijų vadovas Mike'as Rötgersas.

Root teigia, kad maisto įmonių tvarumo ir pirkimų komandos naudoja savo platformą, kad rinktų patikrinamus pirminius duomenis iš ūkininkų, kurie atsako į kelis paprastus klausimus. Likusieji duomenys, reikalingi ŠESD emisijoms apskaičiuoti, paimami iš esamų dokumentų ir kitų duomenų šaltinių.

Tada „Root“ modeliuoja kiekvieno gaminio ekologinį pėdsaką, leidžiantį įmonėms matyti „išmetamųjų teršalų taškus“ savo tiekimo grandinėse.

Oancea mano, kad išmetamųjų teršalų stebėjimo įmonės, tokios kaip „Watershed“, „Sweep“ ir „Normative“, yra pernelyg „visiems tinkančios“. „Šios įmonės naudoja antrinius duomenis ir pramonės etalonus, kad apskaičiuotų, tarkime, vidutiniškai vieno aliuminio gabalo anglies pėdsaką sudaro 5 kilogramai CO2“, – sakė Oancea. „Arba 1 litro pieno anglies pėdsakas yra 2 kilogramai CO2. Tačiau iš tikrųjų tie skaičiai neįtikėtinai skiriasi.

Jis sako, kad maisto pramonė turi atsisakyti bendrųjų programinės įrangos sprendimų ar klimato konsultacijų, naudojančių rinkos etalonus, „prie sistemos ar proceso, kurio metu jūs kaip įmonė iš tikrųjų pradedate rinkti veiklos duomenis iš savo tiekimo grandinės“.

Žinoma, tai reiškia, kad jis tampa labai smulkus. Šimtai tūkstančių ūkininkų, kurie, pavyzdžiui, gali tiekti „McDonald's“, išmeta CO2, remdamiesi daugybe kintamųjų, pvz., kiek jie turi karvių, kuo jas šeria, kokias trąšas naudoja ir pan.

Oancea teigia, kad šie kintamieji „sukels milžiniškus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skirtumus tarp tiekėjų, todėl kol nepasieksime ir nesurinksime duomenų iš šių tiekėjų, neįmanoma priimti geresnių sprendimų, kaip sumažinti anglies kiekį“.

Jis sako, kad „Root“ platformą naudoja tvarumo vadovai ir pirkimų vadovai didelėse maisto įmonėse, kurios naudojasi ja bendraudamos su savo tiekėjais, pavyzdžiui, ūkininkais. Jis gali prisijungti prie ūkio valdymo informacinės sistemos ir gauti reikiamus duomenis. „Įdėjome jį į savo anglies dioksido skaičiuoklę ir kiekvienas tiekėjas gauna pritaikytą balą, atspindintį tikrovę jo ūkyje.

Šiuo metu Root galima įsigyti tik vokiškai kalbančioje DACH rinkoje ir kai kuriose Rytų Europos šalyse, tačiau šiais metais planuojama plėstis visoje Europoje.