Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie pašalins galimybę imti iš pacientų priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Šie pakeitimai padės mažinti sveikatos sistemos netolygumus ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas greičiau gautų tie, kam jų labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti.

„Pagal galiojančią tvarką valstybė sumoka už pacientams teikiamas sveikatos paslaugas, ir reikalavimas papildomai primokėti yra  neteisėtas ir nesąžiningas. Tad, atsižvelgdama į pacientų nusiskundimus, Vyriausybė siūlo naikinti priemokas – mokamas paslaugas atskirti nuo valstybės apmokėtų paslaugų. O mokamos paslaugos išlieka ir privatus sektorius toliau bus svarbus partneris. Manome, kad šis sprendimas padės išspręsti ir eilių problemą, nes priemokas mokantys pacientai negalės jų apeiti, negalinčių susimokėti papildomai palikdami laukti mėnesių mėnesius“, – sako Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Jeigu norime sąžiningos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, darbas turi vykti vienodomis sąlygomis. Deja, šiuo metu jos yra užtikrinamos ne visur ir ne visada. Pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai turėdami siuntimą kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa ir teikiančią PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, bet už paslaugą vis tiek turi sumokėti papildomą mokestį ar net visą paslaugos mokestį. Tokia situacija yra netoleruotina, ji iškreipia visą sveikatos sistemą“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

SAM vertinimu, priemokoms už PSDF lėšomis jau apmokėtas paslaugas šalies gyventojai per metus išleidžia nuo 40 iki 150 mln. eurų.

Pasak ministrės M. Jakubauskienės, papildomi mokėjimai kai kuriose gydymo įstaigose būna pristatomos kaip neatsiejama paslaugos dalis, pvz., kaip vadybininko arba komforto paslaugos, ir pacientas negali jų atsisakyti. Pacientams motyvuotai nepaaiškinama, kodėl už jas privalu mokėti papildomai, jeigu visa paslauga jau yra apmokėta PSDF lėšomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas iš anksto nėra informuojamas apie priemoką ir sužino apie ją jau gavęs paslaugą, kai jau neturi galimybės atsisakyti.

M. Jakubauskienės teigimu, tokia dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia visą sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus.

„Pacientas, kuris turi galimybę papildomai susimokėti, įgyja galimybę „apeiti“ eilę ir greičiau gauti paslaugą, o negalintis susimokėti yra nustumiamas toliau į eilės galą. Taigi paslaugos tampa greičiau prieinamos tiems, kas gali susimokėti, o ne tiems, kam jų labiausiai reikia. O daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų reikia būtent mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams“, – teigia ministrė M. Jakubauskienė.

Įstatymų pakeitimais siūloma panaikinti šiuo metų galiojančią nuostatą, kuri numato galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, ir įtvirtinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra teikiama nemokamai, ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.

Priėmus įstatymų pakeitimus, imti mokestį iš paciento bus galima tik už tas paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF lėšomis: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pacientas pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir pan.

Įstatymų pakeitimai parengti įgyvendinant XIX Vyriausybės programos tikslus, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas, ir trumpėtų eilės gaunant sveikatos priežiūros paslaugas pagal medicinines indikacijas.

Pritarus Vyriausybei, įstatymų pakeitimai bus perduoti Seimui.

• SAM Komunikacijos skyrius

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas su viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais aptarė Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama padaryti paslaugų apmokėjimo tvarką skaidresnę, didinti jų prieinamumą bei užkirsti kelią neteisėtam paslaugų apmokestinimui.

Įstatymą ketinama keisti siekiant įgyvendinti XIX Vyriausybės programos įsipareigojimus – apsaugoti pacientus nuo papildomų mokėjimų už paslaugas, kurios jau yra apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, bei trumpinti laukimo eiles, ypatingą dėmesį skiriant didžiausios rizikos pacientams. Susitikime akcentuota, kad dabartinė sistema neužtikrina lygių galimybių kiekvienam žmogui gauti sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai, neapibrėžtos sritys suteikia galimybių piktnaudžiavimui, todėl šią sistemą būtina koreguoti.

Susirinkusieji kalbėjo ne tik apie socialinio teisingumo pacientų atžvilgiu didinimą, bet ir lygių konkurencinių sąlygų tarp viešojo ir privataus sektorių kūrimą. Daug dėmesio skirta viešojo ir privataus sektorių vaidmenims stiprinant Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, išreikšta iniciatyva ieškoti esamų problemų (išaugusių eilių gydytojų paslaugoms gauti mažinimo, personalo viešajame sektoriuje trūkumo ir kt.) sprendimo būdų bendrose diskusijose.

„Sveikatos priežiūros sistemoje yra erdvės tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus atstovams visuomenei užtikrinant kokybiškas paslaugas. Girdžiu įvairių idėjų, kaip susidoroti su šiuo metu sveikatos priežiūros sistemai tenkančiais iššūkiais, tad viešojo ir privataus sektoriaus konstruktyvios diskusijos, tikiu, padės rasti tinkamiausius būdus juos išspręsti ir kurti tokią sistemą, kuria pasitikėtų visuomenė“, – susitikime kalbėjo premjeras.

Viešojo ir privataus sektorių atstovai taip pat diskutavo apie poreikį sveikatos priežiūros paslaugas teikti atsižvelgiant ne tik į socialinę padėtį, bet ir sveikatos indikacijas. Kalbėta apie planus peržvelgti esamų paslaugų įkainius, plėsti medicinos priemonių (pvz., sąnarių, širdies vožtuvų, lęšiukų) pasirinkimą, kad pacientai nemokamai gautų jiems tinkamiausias paslaugas ir priemones.

Daug dėmesio skirta poreikiui tikslinti mokamų paslaugų ir priemokų sąvokas: akcentuota, kad pakeitus teisinį reguliavimą pacientai ir toliau galės rinktis mokamas (privačias ar papildomas) paslaugas, tačiau aiškiai žinos, kad jos visiškai apmokamos jų pačių lėšomis. Toks skaidrus atskyrimas ne tik apsaugos pacientus, bet ir išlygins konkurencines sąlygas tarp viešojo ir privataus sektorių.

Vyriausybė artimiausiu metu Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus teiks Seimui, kur toliau bus tęsiamos konstruktyvios diskusijos sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo klausimais.