The post Ligoninės darbuotojai mokėsi pasirengimo ekstremaliai situacijai pagrindų appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai rinkosi į Chirurgijos klinikos konferencijų salę, kur surengti pasirengimo ekstremaliai situacijai mokymai.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šiaulių skyriaus civilinės saugos savanorė Monika Vitkauskienė aptarė ne tik galimas ekstremalias situacijas, netikėtai užklumpančias visuomenę, bet ir parengtį, prevenciją, reagavimą bei po eketremalios situacijos grįžimą į normalų gyvenimą.

Ekstremalios situacijos, pasak pranešėjos, gali būti žmogaus veiklos sukeltos situacijos ir gamtos stichijos. Ekstremali situacija gali būti skelbiama valstybės lygiu ir lokalios vietos, kurioje kilo stichija. Gyventojai nei vienoje ekstremalioje situacijoje nelieka vieni: į sprendimus pagal poreikį įsitraukia policija, šauliai, kariai, gelbėtojai.
Daug dėmesio pranešėja M. Vitkauskienė skyrė pasiruošimui ekstremaliai situacijai aptarti ir kvietė mokymų dalyvius ieškoti bendrų sprendimų ir drauge aptarti situacijas. Ypač svarbus gyventojų perspėjimas apie kilusį pavojų. Tam, kad žmogų pasiektų civilinės saugos signalai, būtina įsijungti televizorių ir radiją, kad girdėtų pranešimus kaip elgtis ir vadovautųsi nurodymais.
Aptartos ir gyventojų teisės bei pareigos, įvykus ekstremaliai situacijai. Pasak pranešėjos, gyventojai turi teisę būti perspėti apie ekstremalią situaciją, gauti reikiamą informaciją, rekomendacijas bei reikalingą pagalbą. Patys gyventojai privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitiems, pranešti apie įvykį tel. 112 , pasirengti ekstremalioms situacijoms bei vykdyti sprendimus.
Ypač aktuali mokymų dalis – evakuacijos tvarka. Aptarta ką daryti, jeigu nurodyta evakuotis: ką pasiimti, kaip rengtis, kokius kelius pasirinkti. Aptarti ir gyventojų veiksmai evakuacijos metu bei rekomendacijos, paliekant namus.

Daug dėmesio sulaukė išvykimo krepšio, skirto bet kokiai ekstremaliai situacijai, paruošimas. Civilinės saugos savanorė M. Vitkauskienė demonstravo priemones, būtinas išgyvenimui 72 valandas krizėje. Išvykimo krepšys kiekvienuose namuose turi būti parengtas skubiai evakuacijai.
Labai svarbus ir šeimos ar asmeninis planas. Mokymų klausytojams demonstruotas vaizdinis įrašas apie tai, kaip šeima aptarė planą, kurio laikysis ekstremalioje situacijoje.

Kiekvienam išgyventi ekstremalią situaciją padės penkių žingsnių planas. Kiekvieno saugumui svarbu būti laiku įspėtam apie kilusį pavojų, žinoti kur slėptis (kur yra artimiausias kolektyvinės apsaugos statinys).
Pranešėja patarė iš anksto apmąstyti, kas padės šioje situacijoje, ar yra artimųjų, pas kuriuos galėtum apsistoti. Labai svarbu, su kuo teks kooperuotis nelaimės atveju. Būtina apsikeisti kontaktais su likimo draugais bei turėti kasdien naudojamų maisto produktų atsargų.
• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Ligoninės darbuotojai mokėsi pasirengimo ekstremaliai situacijai pagrindų appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Pirmoji gyvūnų terapija ligoninės pacientus ir darbuotojus nuteikė optimistiškai appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos fojė penktadienio rytmetį – didelis sujudimas.
Į specialiai įrengtą patalpą rinkosi įvairių skyrių pacientai, klinikos darbuotojai, medicinos personalas, ligoninės administracijos atstovai.
Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vadovė gydytoja vaikų chirurgė Evelina Klepšytė-Janauskienė pakvietė visus į susitikimą su Maltos bišonų veislės šuniukais, kurie tampa naujo Gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto pradininkais.

Mažučiai, švelnūs ir draugiški šuniukai netruko susirasti draugų. Klinikos Vaikų ligų skyriaus bei Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro sveikstantys pacientai, galintys išeiti iš palatos, su džiaugsmu ėmė šuniukus ant rankų, glostė ir glaudė, mylavo ir kalbino. Nuo jų neatsiliko ir Nėščiųjų dienos stacionaro lankytojos bei kitų Moters ir vaiko klinikos skyrių darbuotojos.
Sniego baltumo šunelių šeimininkė Jurgita papasakojo apie Maltos bišonų veislės šuniukus, garsėjančius draugiškumu, švelnumu, ramumu. Pasak jos, tai ypač švarūs, švelnūs, draugiški ir ramūs šuniukai.
Jų baltas kailis nealergizuoja, tad šios veislės šunys – vieni iš tų, kurie tinka alergiškiems žmonės. Nors šuniukai draugiški visiems, tačiau ir labai prieraišūs – ypač prisiriša prie savo šeimininkų, mėgsta būti glostomi, nešiojami.

Mažieji žmonių draugai yra labai taikūs ir niekada be reikalo neloja, todėl jie nesukelia streso ir labai tinka draugystei su sergančiais žmonėmis. Pasak naujojo projekto sumanytojos, gydytojos E. Klepšytės-Janauskienės, šunelių glostymas, nešiojimas skatina laimės hormonų išsiskyrimą, ypač sergantiems žmonėms, dėl ligos ar traumos patiriantiems stresą, liūdesį.
Gydytoja įsitikinusi, kad fizinis kontaktas su gyvūnais padeda ligoniams net sveikti, o personalui, varginamam fizinio ir psichologinio krūvio, padeda lengviau atsipalaiduoti, atgauti jėgas, pakelti nuotaiką.

Moters ir vaiko klinikos gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto pradininkai Maltos bišonų veislės šuniukai jau turi terapinės patirties. Jie jau lankėsi Senelių globos namuose, Jaunųjų gamtininkų stotyje, kur bendravo su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Projekto iniciatorė E. Klepšytė-Janauskienė dėkinga ligoninės vadovui Mindaugui Pauliukui už supratimą ir padrąsinimą tęsti projekto veiklą. Medikė planuoja ateityje į ligoninę kviesti Jaunųjų gamtininkų stoties gyvūnų prižiūrėtojus su augintiniais, pasirengusiais terapiniams užsiėmimams su sergančiais vaikais.
Kvies ir kitų veislynų augintinius, tinkamus būti puikiais emociniais palydovais, keliančiais nuotaiką klinikos pacientams ir darbuotojams.
• Parengė Zita Katkienė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Pirmoji gyvūnų terapija ligoninės pacientus ir darbuotojus nuteikė optimistiškai appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Alerginių ligų gydymo metodikų pradininkai – ligoninės alergologai appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Respublikinės Šiaulių ligoninės alergologai yra pelnę alerginių ligų gydymo metodikų pradininkų vardą.
Liepos 8- ąją, minint Tarptautinę alergijos dieną, kolegų ir pacientų sveikinimai, skirti gydytojoms alergologėms bei bendrosios praktikos slaugytojoms, aktyviai ir pasiaukojamai triūsiančioms sergančiųjų alerginėmis ligomis bei jų šeimos narių, visuomenės, pedagogų, medikų mokyme alerginių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimais.
Šviesios atminties vaikų gydytoja alergologe Laima Daukšienė – gydymo metodikų Šiauliuose pradininkė, Vaikų alerginių ligų skyriaus įkūrėja. Gydytoja ėmėsi organizuoti ir Briduose (Šiaulių raj.) vaikų lopšelio-darželio patalpose Vaikų ligų klinikos Alergijos ligų reabilitacijos centrą.
Šiame darželyje ir buvo įsteigtas Vaikų ligų klinikos Alergijos ligų reabilitacijos centras, į kurį buvo guldomi vaikai, kuriems diagnozuotos sunkios alergijos formos. O gydytoja Laimutė Daukšienė paskirta Vaikų ligų klinikos Vaikų alergijos skyriaus vedėja.
Anuomet gydytojos buvo pasiryžusios kurti naują Lietuvos ateitį, kurioje gyvenantys alergija sergantys žmonės jaustųsi gerai. Gydytojos ir slaugytojos ne tik gydė sunkiai sergančius vaikus, bet ir rašė scenarijus, kūrė pasakas ir net įsteigė „Zuikių alergikų“ mokyklėlę, kurią lankantys vaikai mokėsi gyventi su alergija.
Buvo akivaizdu, jog žmonės neturi žinių apie mitybos reikšmę savijautai, sergant alergija. Pamažu supratimas keitėsi, patys vaikai jau pasakydavo, jog jiems negalima duoti apelsinų, mandarinų ar šokolado.
Sparčiai keitėsi požiūris ne tik į alergijos, bet ir į bronchų astmos gydymą. Atėjo supratimas, jog ne tik tabletė įveiks ligą, kad reikia pačiam ligoniui stebėti savo ligos simptomus ir nedelsiant padėti sau, įkvėpus reikiamą vaistą. Prasidėjo ligonių mokymas gyventi su liga.
Tiesa, entuziazmas truko neilgai – iki 2000 metų. Keitėsi ir šalies politika, buvo nuspręsta, kad mamos galės auginti vaikus, nebereikės nei darželių, kuriuos imta masiškai uždarinėti, pastatus griauti. Nebereikėjo ir Vaikų alergijos reabilitacijos centro, kuris taip pat buvo uždarytas.
Nors alergijų nemažėjo, atvirkščiai – daugėjo, nes sparčiai daugėjo alergizuojančių žmogaus organizmą importuojamų bei šalyje gaminamų maisto produktų, kurių sudėtyje nemažai cheminių priedų, buityje daugėjo cheminių priemonių. Tačiau kompiuterių pagalba daugėjo ir informacijos apie ligą, prieinamos kiekvienam žmogui. Daugėjo ir diagnostikos bei gydymo galimybių, medicininių priemonių padėti varginamiems alergijų. Medicinos pagalbą jau galėjo suteikti ir šeimos gydytojas, kuris pirmas pamato ligos varginamą vaiką.
Nuo 1992 metų Briduose buvusiame Vaikų alerginių ligų skyriaus padalinyje – reabilitacijos centre pradėjo dirbti ir gydytoja vaikų alergologė Regina Mačiulienė. Drauge su ja keletą metų teko dirbti ir slaugytojai Zitai Ancienei.
Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Zita Ancienė, alergologinių, provokacinių mėginių pradininkė, per tris dešimtmečius dirba vaikų alergologiniame procedūriniame kabinete, atlieka imunoterapiją, provokacinius mėginius. Už pasiaukojamą darbą Z. Ancienei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas ir įteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos garbės ženklas.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vaikus ir suaugusiuosius, sergančius alerginėmis ligomis, moderniomis metodikomis bei naujos kartos medikamentais gydo gydytojos Jūratė Greičiuvienė, Dina Striūpaitienė, joms talkina bendrosios praktikos slaugytojos Angelė Bogušienė, Virginija Rugenienė ir Gitana Žiemelienė.
Gydydamos alergija sergantį pacientą medikės gali matyti, kaip akivaizdžiai keičiasi gydomas žmogus, matyti žmonių džiaugsmą, kai pagaliau sužino, kaip gydytis ir ko saugotis. O šią dieną, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į alergines ligas, jų paplitimą, priežastis, sunkumus su kuriais susiduria sergantys žmonės, dėmesys tenka ir medikams, profesinį gyvenimą skyrusiems sergančiųjų alerginėmis ligomis patiriamiems sunkumams lengvinti.
• Parengė Zita Katkienė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Alerginių ligų gydymo metodikų pradininkai – ligoninės alergologai appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Atėjus karščiams ligoninės skyriuose gali daugėti pacientų: kaip to išvengti? appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina.
Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes Respublikinės Šiaulių ligoninės palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi.
Gydytojai pataria saugoti savo sveikatą ir daugelis sveikatos sutrikimų aplenks.

Pirmieji didesnius oro temperatūrų pokyčius pastebi Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikai. Per karščius į gydymo įstaigą kreipiasi įvairaus amžiaus pacientų: vienus atlydi artimieji, kitus – greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Vyresnius dažniausiai atveda dėl karščių paūmėjusios lėtinės ligos.
Atvyksta pacientų ir dėl šilumos ar net saulės smūgio. Dažniausiai per karščius sušlubuoja lėtinėmis ligomis: hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligų varginami pacientai, dėl elektrolitų disbalanso.
Vyresniems pacientams, įtarus elektrolitų disbalansą, atliekami reikiami tyrimai. Ligoniams gali būti skiriama stebėjimo paslauga arba gydymas stacionare. dažniausia Kardiologijos, Neurologijos ar Nefrologijos-toksikologijos skyriuose, kai vietų pristinga, ligoniai guldomi į tą skyrių, kuriame yra laisvų vietų.
Per karščius daugiausiai problemų kyla dėl to, kad žmonės nepakankamai geria vandens. Skyriaus medikai pastebi, jog į skyrių ligoniai patenka dėl elektrolitų disbalanso, dehidratacijos ar skysčių pertekliaus. Pasak specialistų, per naktį žmogus išprakaituoja apie 300 ml vandens, dar 500 ml iškvėpuoja – tai normali organizmo ventiliacija. Tad rytą žmogus jaučiasi kilogramu lengvesnis.
Norint atkurti skysčių balansą, per dieną reikia išgerti apie 2 litrus vandens. Jei žmogus serga ir karščiuoja, skysčių reikės dar daugiau.
Trūkstant vandens didėja kraujo klampumas, kyla širdies nepakankamumas bei kitos ligos.
Gydytojai pataria per valandą išgerti stiklinę vandens. Daugumai žmonių reikia įprasti gerti vandenį. Rekomenduotinas paprastas negazuotas arba mineralinis vanduo. Gazuotame vandenyje esanti angliarūgštė dirgina skrandžio gleivinę, tinka tik kai kuriais atvejais, kada per daug užrūgštintas organizmas (acidozė).
Kartkartėmis tinka atsigerti sulčių, arbatų. Tačiau vanduo – nepamainomas, o Lietuvoje vanduo yra tinkamas gerti, nes iš jo nepašalintas nei kalis, nei natris.
Problemų iškyla vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus – diuretikus, kraujospūdį reguliuojančius medikamentus, kuriuose taip pat gali būti užslėptų diuretikų, griežtai laikosi gydytojų paskirtos bedruskės dietos. Kai žmogus prakaituoja ir dažniau šlapinasi, iš organizmo pasišalina ne tik skysčiai.

Kyla pavojus, jog organizme gali pristigti natrio ir kitų mineralų.
Kai trūksta druskos, pacientas viduriuoja, jaučia silpnumą, kyla pavojus netekti daug natrio, išsivysto disbalansas, ląstelėse susikaupia skysčių, jos tinsta. Sunkesniais atvejais net sutrinka psichika.
Kyla problemų ir tada, kai natrio organizme susikaupia per daug. Taip nutinka, kai žmogus vartoja mažiau skysčių, didesnis natrio kiekis lieka ląstelėse. Medikų rūpestis – šalinti natrį bei įveikti neurologines problemas, kylančias dėl druskų stygiaus.
Abiem atvejais – kai natrio trūksta ir kai jo per daug – gresia smegenų arba širdies ūmūs susirgimai.
Neretą žmogų per karščius ištinka šilumos arba saulės smūgis, kai sutrinka termoreguliaciniai centrai. Būklė labai pavojinga, nes sutrinka viso organizmo medžiagų apykaita, kraujagyslių ir širdies veikla, gali susidaryti smegenų edema (išburksta, tinsta), sutrikti inkstų veikla.
Tiek laikantis dietų, tiek vartojant vaistus būtinas atsargumas, saikas, atidumas savo savijautai. Ligoninėje atstatomas ir skysčių, ir natrio balansas. Tai daroma pamažu – per 48 val. Skubant pakenkiamos nervų ląstelės, jos sunyksta.
Natrio, kalio ir kitų mikroelementų normai organizme palaikyti reikia nuolatos gurkšnoti vandenį. „Kas 2 valandos būtina išgerti 200 ml vandens“, – pataria gydytojai. Kai skysčių yra pakankamai, tachikardija išnyksta, širdies veikla gerėja.
Kartais nutinka, kad vandens organizme susikaupia per daug. Ir ne tik dėl to, kad padauginama skysčių. Vandens perteklius organizme kartais gali susidaryti dėl ūmaus inkstų nepakankamumo, šlapimo susilaikymo, kitų ligų.
Druskos padauginti taip pat nereikia. Paskaičiuota, kad su maistu gauname maždaug 35 g medikų vadinamos slaptos druskos, gerokai daugiau negu rekomenduoja mitybos specialistai. Patariama vengti bedruskių dietų, žaliavalgystėmis, badavimais ar kitais mitybos kraštutinumais: natrio, kalio ar geležies trūkumas gali nepataisomai sutrikdyti sveikatą.
Ypač pavojingas buvimas karštoje saulėje dirbantiems žmonėms. Tačiau darbdaviai dar per mažai rūpinasi žmonių sveikata ir pietietiškas mentalitetas, kai per karščius skelbiama siesta, dar neįsigali mūsų šalyje, nors klimatas ir kaista.
• Parengė Zita Katkienė
Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Atėjus karščiams ligoninės skyriuose gali daugėti pacientų: kaip to išvengti? appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojai Vaidai Karbočienei – Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojai Vaidai Karbočienei – Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Teismas pripažino kaltu medicinos įrangą prekiavusį asmenį dėl ligoninės valstybės tarnautojos papirkimo appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Teismas pripažino kaltu medicinos įrangą prekiavusį asmenį dėl ligoninės valstybės tarnautojos papirkimo appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Šiaulių ligoninės chirurgų darbą operacinėje lengvina egzoskeletai appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Respublikinėje Šiaulių ligoninėje chirurgų darbo sąlygos kyla į naują lygmenį – operacinėse pradėti naudoti modernūs egzoskeletai.
Tai – inovatyvi technologija, mažinanti fizinį krūvį, tenkantį medikams ilgų operacijų metu. Ligoninės vadovybė tikisi, kad šis sprendimas pagerins ne tik gydytojų savijautą, bet ir operacijų kokybę bei pacientų saugumą.
„Tai gali būti vienas pirmųjų specialiai chirurginio profilio gydytojams pritaikytų egzoskeletų Lietuvoje,“ – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas. – „Jis leidžia chirurgui ilgesnį laiką išlaikyti stovimą poziciją be raumenų įtampos, tarsi „sėdint stovėti“. Toks sprendimas sumažina stuburo, sąnarių, pečių ir kaklo apkrovą.“
Egzoskeletų nauda chirurgų darbui jau įrodyta ne viename tarptautiniame tyrime. 2021 m. Miuncheno technikos universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 30 chirurgų, parodė, kad, naudojant pasyvius apatinių galūnių egzoskeletus, fizinis krūvis operacijos metu sumažėjo vidutiniškai 30 proc., o pooperacinis nuovargis – net iki 50 proc.
Tyrėjai pastebėjo, kad egzoskeletai itin naudingi stuburo ir juosmens sričiai, kurios dažniausiai patiria įtampą ilgai stovint ar lenkiantis prie operacinio stalo. Šveicarijos Lozanos universiteto ligoninėje (CHUV) atlikti testavimai parodė, jog reguliarus egzoskeletų naudojimas per 3 mėnesius pagerino chirurgų laikyseną ir sumažino priverstinių pertraukų skaičių net 40 proc.

Respublikinė Šiaulių ligoninė nėra pirmoji Europoje, diegianti egzoskeletus chirurgijoje, tačiau Lietuvoje tai dar retas reiškinys. Heidelbergo universitetinėje ligoninėje (Vokietija) egzoskeletai naudojami neurochirurgijoje, kur operacijos trunka daugiau nei 3 valandas.
Paryžiaus „La Pitié-Salpêtrière“ ligoninėje (Prancūzija) egzoskeletai integruoti ne tik į operacinių darbą, bet ir į pacientų reabilitaciją – tai vienas iš išmaniųjų technologijų pritaikymo pavyzdžių, siekiant sumažinti darbo traumų riziką tiek personalui, tiek pacientams.
Tuo tarpu Danijoje, Aarhuso universiteto ligoninėje, egzoskeletai testuojami rezidentų mokymuose kaip dalis ergonomiškos chirurginės praktikos. Anot mokslininkų, ankstyvas įgūdžių formavimas padeda išvengti lėtinių raumenų-skeleto sistemos pažeidimų ateityje.
Be abejo, kad prie įrenginio reikia priprasti – ypač prie sėdimos pozicijos, primenančios baro kėdę. Vis dėlto, net ir trumpas naudojimas padeda sumažinti raumenų nuovargį, o kai kurios operacijos (pvz., pakinklio arterijų) iš esmės reikalauja sėdimos padėties, kurioje egzoskeletas tampa ne tik patogus, bet ir būtinas.
„Tai – ne tik investicija į technologijas, bet ir į žmones, – pabrėžia M. Pauliukas. – Gydytojai mažiau pavargsta, patiria mažesnę perdegimo riziką. Pagerėjus jų fizinei būklei, didėja ir koncentracija bei darbo kokybė – nuo to tiesiogiai laimi pacientas.“
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
The post Šiaulių ligoninės chirurgų darbą operacinėje lengvina egzoskeletai appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Tarptautinėje konferencijoje ligoninės darbuotoja pristatė 9 pranešimus ir vedė keletą praktinių veiklų appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Rygos Stradinio universitetas, tradiciškai kas dvejus metus organizuojantis tarptautinę mokslininkų, tyrėjų ir sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų plėtojimo savaitę, šiais metais vėl subūrė ekspertus iš įvairių šalių. „RSU Research Week“ kongrese Respublikinę Šiaulių ligoninę atstovavo (RŠL) atstovė, direktoriaus patarėja, akušerė Alina Liepinaitienė.
Kongreso tikslas – dalintis naujausia moksline informacija ir tyrimų rezultatais ne tik tarp akademinės bendruomenės narių, bet ir skleisti žinias visuomenės nariams, studentams bei sveikatos priežiūros specialistams. Šiemet ypač daug dėmesio buvo skirta visuomenės sveikatos iššūkių sprendimams, sveikatos priežiūros inovacijoms ir žmogiškųjų sprendimų svarbai sveikatos sektoriuje.

„Kongreso tikslas – ne tik dalintis tyrimų rezultatais ir naujausiomis žiniomis, bet ir skleisti informaciją platesnei auditorijai, įskaitant visuomenę, studentus ir kitus sveikatos aktualijomis besidominčius žmones“, – pabrėžė A. Liepinaitienė.
Alina Liepinaitienė džiaugėsi, kad per pastaruosius metus RŠL ligoninės skyriuose praktiką atliko keturi slaugos studijų krypties studentai iš Latvijos. Kongreso metu, kai vyko praktiniai užsiėmimai su studentais, A. Liepinaitienė pristatė Šiaulių ligoninės veiklą, studentų praktikos ypatumus bei praktinio mokymosi svarbą slaugos procese.
„RŠL ligoninėje per metus turime galimybę priimti studentus, kurie atlieka praktiką įvairiuose skyriuose. Tai puiki proga jiems ne tik gilinti teorines žinias, bet ir įgyti praktinės patirties, susipažįstant su tikrąja sveikatos priežiūros aplinka“, – teigė A. Liepinaitienė.
Studentai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir domėjosi praktinio mokymosi galimybėmis Lietuvoje.
„Šis kongresas – puiki proga pristatyti mūsų ligoninės praktines galimybes studentams ir suteikti jiems žinių apie tai, kaip slaugos procesai yra vykdomi Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Be to, A. Liepinaitienė pristatė pasaulinio masto projektą, kuriam vadovauja, ir kuris susijęs su gimdymo teisėmis ir laisvėmis visame pasaulyje. Ji dalijosi tyrimų duomenimis apie sveikatos priežiūros specialistų iššūkius užtikrinant gimdymo teises moterims Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
Pabrėžtina, kad šio projekto dalyviai – visos Lietuvos gimdyvės ir sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys paslaugas gimdyvėms. Per praėjusius metus projekto klausimynus užpildė 614 gimdyvių ir 107 sveikatos priežiūros specialistai iš Šiaulių regiono. Tai rodo didelį atsakomybės jausmą ir įsitraukimą į tyrimus.
„Šis projektas yra labai svarbus ne tik mokslinių duomenų rinkimui, bet ir siekiui gerinti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač gimdymo metu. Mums itin svarbu, kad Šiaulių regiono gimdyvės ir sveikatos priežiūros specialistai aktyviai dalyvautų ir teiktų svarbius duomenis“, – sakė A. Liepinaitienė.
Be teorinių pranešimų, kongreso metu A. Liepinaitienė taip pat vedė praktinius mokymus, kurių tema buvo negimusio ar gimdymo metu mirusio naujagimio atminimo išsaugojimas. Mokymai apėmė savipagalbos galimybes, pagalbos kolegoms, kurie susiduria su negyvais naujagimiais, ir šeimoms, netekusioms vaikelio, teikimo metodus.
„Tai labai jautri ir svarbi tema, kuri reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir didelio empatijos bei psichologinės pagalbos teikimo gebėjimo. Mokymai šiuo klausimu padeda specialistams geriau pasiruošti teikti paramą tiek kolegoms, tiek šeimoms“, – pabrėžė A. Liepinaitienė.
Šis kongresas tapo ne tik svarbiu mokslinės informacijos dalijimosi renginiu, bet ir puikia platforma, kurioje buvo pademonstruota, kaip praktinis mokymas ir tarptautinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie sveikatos priežiūros sistemų tobulinimo ir socialinių iššūkių sprendimo. Projektas vyksta visame pasaulyje, įsitraukusios 62 šalys iš viso pasaulio ir nuo balandžio 1 dienos įsitraukė dar Peru, Naujoji Zelandija ir Australija. Tai nuolatos sąrašas įsitraukiančių šalių didėja. O kongreso metu mes kalbėjome tik apie artimiausias mums šalis: Latviją ir Lenkiją, ir žinoma, Lietuvą.
• Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
The post Tarptautinėje konferencijoje ligoninės darbuotoja pristatė 9 pranešimus ir vedė keletą praktinių veiklų appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Buvęs Kėdainių ligoninės direktorius, keturios įmonės bei jų vadovai nuteisti dėl korupcinių nusikaltimų appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvusį Kėdainių ligoninės direktorių Stasį Skauminą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, o keturis juridinius asmenis bei jų vadovus – dėl papirkimo. Nuteistiesiems skirtos solidžios bausmės.
Primename, kad ši baudžiamoji byla buvo atskirta iš atliekamo didelio masto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2020 metais tuometinis Kėdainių ligoninės direktorius S. Skauminas, inicijuodamas viešuosius pirkimus, veikė priešingai tarnybos interesams ir, vykdydamas išankstinius susitarimus su suinteresuotomis laimėti 4 įmonėmis, priėmė iš jų atstovų kyšius.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. Skauminas pažadėdavo verslininkams, jog planuojamo organizuoti ir vykdyti viešojo pirkimo dokumentai bus pritaikyti konkretaus tiekėjo produkcijai. Tokiais veiksmais buvo bandoma užkirsti galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ir laimėti kitoms įmonėms.
Nustatyta, kad tuometiniam Kėdainių ligoninės direktoriui skirtingų įmonių atstovai davė kyšius: uždarosios akcinės bendrovės pardavimų vadovas A. B. galimai davė 8 500 eurų, kitos bendrovės komercijos direktorius ir akcininkas S. S. – daugiau nei 400 eurų, uždarosios akcinės bendrovės direktorė M. S. – ne mažiau kaip 100 eurų, o individualios įmonės savininkė ir vadovė R. T. – ne mažiau kaip 500 eurų.
Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, S. Skauminą, keturias įmones bei jų vadovus pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistajam S. Skauminui skirta subendrinta 55 tūkst. eurų bauda, teismas taip pat nutarė iš buvusio Kėdainių ligoninės direktoriaus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 tūkst. 510 eurų.
Be to, teismas S. Skauminui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam arba teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 4 metams.
Teismas nuteistiesiems A. B., R. T., N. S. ir S. S. paskyrė nuo 15 tūkst. iki 25 tūkst. eurų dydžio baudas. Juridiniams asmenims skirtos nuo 20 tūkst. iki 60 tūkst. eurų baudos, o iš vienos uždarosios akcinės bendrovės buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią daugiau nei 31 tūkst. eurų sumą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, o ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Taip pat šioje didelės apimties byloje buvo priimtas dar vienas teismo nuosprendis – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu, kaltu dėl papirkimo pripažino vienos medicinos įranga prekiaujančios bendrovės padalinio vadovą T. Ž. Teismas nuteistajam skyrė beveik 35 tūkst. eurų baudą.
Bylos duomenimis, medicinos įranga prekiaujančios įmonės atstovas T. Ž. susitarė ir davė kyšius dviem valstybės tarnautojams prilyginamiems asmenims – VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Medicinos technikos ir metrologijos skyriaus vedėjai bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicinos technikos skyriaus vedėjui – siekdamas, kad jo atstovaujamai įmonei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Šiame didžiajame tyrime jau yra priimti 5 teismo baudžiamieji įsakymai ir 6 teismo sprendimai. Iš viso nuteistiems asmenims skirta daugiau nei 292 tūkst. eurų baudų ir iš jų konfiskuota daugiau nei 30 tūkst. eurų.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Lietuvos Respublikos prokuratūra“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
The post Buvęs Kėdainių ligoninės direktorius, keturios įmonės bei jų vadovai nuteisti dėl korupcinių nusikaltimų appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>