Šiandien VšĮ Vilkaviškio ligoninė oficialiai pristatė naujai įsigytą 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatą „Revolution Maxima“. Simboliniu raudonos juostelės perkirpimu pažymėta šio modernios diagnostikos įrenginio veiklos pradžia.

Oficialiame pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai – meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė, LR Seimo narys Juozas Olekas, įrangą montavusios įmonės atstovas bei ligoninės kolektyvas.

Prie įrangos įsigijimo prisidėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ligonine, kad ilgai laukta ir labai reikalinga technika pasiektų mūsų kraštą.

„Svarbiausia, kad šis modernus tomografas tarnautų mūsų krašto žmonėms. Džiugu, kad ligoninėje turime ne tik naujausią aparatą, bet ir profesionalius gydytojus, kurie užtikrins kokybišką pagalbą pacientams,“ – kalbėjo meras Algirdas Neiberka.

Ligoninės vadovas Linas Blažaitis džiaugėsi, kad pacientai nuo šiol galės gauti dar geresnes paslaugas: „Šis aparatas leis greičiau ir tiksliau nustatyti ligas, padės priimti tinkamus sprendimus gydant, suteiks mūsų medikams dar daugiau galimybių padėti kiekvienam pacientui. Tai – žingsnis į priekį ne tik technologijų, bet ir visos mūsų bendruomenės gerovės srityje.“

Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė pabrėžė, jog su naujuoju aparatu dirbs patyrusi ir profesionali komanda. Tyrimus atliks: gyd. Kristina Žvinienė, gyd. Konstantinas Afanasenka, gyd. Jūratė Jurkonienė, gyd. Asta Sakalavičienė, gyd. Jonas Žilinskas, gyd. Kęstutis Planutis, gyd. Agnė Banišauskaitė ir gyd. Saulius Jesmanas.

Naujasis tomografas apsaugotas nuo elektros svyravimų ar trikdžių, nes įdiegtas nepertraukiamas maitinimo šaltinis. Įranga gali atlikti itin detalius pjūvius, o integruotas dirbtinis intelektas užtikrina dar tikslesnius tyrimų rezultatus.

Siekiant, kad pacientai jaustųsi ramiau, kabinete lubose įrengtos specialios šviesos panelės su dangaus ir medžių šakų vaizdu. Tokia detalė padeda sukurti malonesnę atmosferą ir sumažinti įtampą atliekant tyrimus.

Naujasis kompiuterinės tomografijos aparatas jau pradėjo darbą. Vilkaviškio ligoninė kviečia pacientus registruotis visų sričių kompiuteriniams tomografiniams tyrimams.

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Vilkaviškio rajono savivaldybė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Vilkaviškio ligoninėje – naujas kompiuterinis tomografas appeared first on PAPILDAI24.LT.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Nauja gydytoja akušerė-ginekologė Šiaulių ligoninėje – Akvilė Papievytė appeared first on PAPILDAI24.LT.

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Alytaus miesto savivaldybė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Svarbus žingsnis sveikatos apsaugos srityje: ligoninėje pradeda veikti skaitmeninis mamografas appeared first on PAPILDAI24.LT.

Dar Lietuvoje mažai žinoma, nors pasaulyje jau per 30 metų atliekama, procedūra – gimdos miomų embolizacija gali būti atliekama ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Širdies ir kraujagyslių centre dirbantis intervencinis radiologas Mantas Buitkus teigia, kad Šiaulių miesto ir jo regiono moterims, kurioms yra diagnozuota gimdos mioma ir jas vargina su ja susiję simptomai bei norėtų tokios procedūros, ji yra pasiekima ir atliekama intervencinių radiologų komandos, dirbančios Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

„Pabendravus su į mus besikreipiančiomis moterimis dėl embolizacijos procedūros pastebima tendencija, kad moterys dažnai neišgirsta iš kitų specialistų informacijos apie šį alternatyvų, minimaliai invazyvų gydymo metodą ir dažnu atveju pačios atkakliai klausinėja ir reikalauja daugiau informacijos iš kitų specialistų.“, – teigia intervencinis radiologas.

Gimdos mioma – gerybinis navikas

Gimdos mioma – nepiktybinis navikas, dažniausiai išsivystantis gimdos raumeniniame sluoksnyje – miometriume. Tai viena iš dažniausių gerybinių ginekologinių ligų vaisingo amžiaus moterims.

Tikslus gimdos miomų atsiradimo mechanizmas nėra visiškai žinomas, tačiau manoma, kad jos susiję su moters lytinių hormonų (estrogeno ir progesterono) poveikiu.

Pasak gydytojo intervencinio radiologo M. Buitkaus, nemažai moterų (ypač 30-50 metų) net neįtaria, kad turi gimdos miomas tol, kol jos yra nustatomos atsitiktinai ginekologinio ištyrimo metu.

Daugelis gimdos miomų yra besimptomės, tačiau dažniausiai sukeliami ir moteris varginantys simptomai yra gausios, ilgos ir skausmingos menstruacijos, tarpmenstruaciniai kraujavimai, dubens spaudimo/sunkumo jausmas, jei mioma labai didelė – dažnas šlapinimasis ir/ar vidurių užkietėjimas dėl spaudimo į aplinkinius mažojo dubens organus.

Taip pat, priklausomai nuo miomos dydžio ir lokalizacijos,  ji gali būti nevaisingumo ar nėštumo komplikacijų priežastis.

Galima išskirti pagrindinius rizikos faktorius, kurie leidžia įtarti šią diagnozę: paveldimumas (jai motinos ar sesers gyvenimo istorijoje yra nustatytos gimdos miomos), ankstyva menstruacijų pradžia bei vėlyvesnis pirmasis nėštumas.

Įtarus šią patologiją, pirminis diagnostikos metodas yra  ultragarsinis tyrimas (echoskopija), kuris atliekamas per pilvo sieną ar transvaginaliai.

Vėliau, prieš planuojant tolimesnio gydymo taktiką, yra atliekamas dubens magnetinio rezonanso tyrimas, kurio pagalba yra tiksliai nustatomas miomos dydis, jos lokalizacija, santykis su aplinkiniais audiniais bei atliekama darinio diferenciacija nuo kitų susirgimų.

Gydymo metodai

Dažniausiai moterys pirmiausia kreipiasi pas gydytojus akušerius – ginekologus dėl anksčiau išvardintų simptomų. Atlikus apžiūrą bei diagnostinius tyrimus bei patvirtinus gimdos miomos diagnozę,  pacientei yra sudaromas individualizuotas gydymo planas.

Pasak gydytojo M. Buitkaus, šiuolaikinėje medicinos praktikoje yra trys pagrindiniai gydymo metodai. Pirmasis jų medikamentinis gydymas – hormonų terapija. Pacientei vartojant hormoninius preparatus yra sukeliamas į menopauzę panašus poveikis tam, kad pristabdytų miomos augimą, tačiau mioma niekur nedingsta, o tik yra prislopinama.

Nutraukus medikamentų vartojimą, su gimdos mioma susiję simptomai dažnu atveju vėl atsinaujina. Antrasis metodas, ginekologų vadinamas „auksiniu standartu“,  tai chirurginė intervencija, kuri, priklausomai nuo miomos lokalizacijos ir dydžio, gali būti minimaliai invazyvi – miomektomija – kuomet selektyviai išoperuojama tik mioma iš gimdos, ar radikali operacija histerektomija, kurios metu pašalinama visa gimda kartu su mioma.

Trečiasis metodas – gimdos arterijų embolizacija.

“Šios minimaliai invazyvios procedūros metu per mažą, apie 2 milimetrų pločio, skylutę kirkšnies srityje, punktavus arteriją specialiu pravedėjų ir nukreipiančiųjų kateterių pagalba nukeliaujame į gimdą maitinančias arterijas ir jas selektyviai embolizuojame – užkemšame arterijų spindį specialiomis priemonėmis, kurios sustabdo kraujo tėkmę į gimdą, bei tuo pačiu ir į pačią miomą“, – apibūdina gydytojas M. Buitkus. Po šios operacijos gimdos mioma, negaudama arterinės kraujotakos, sunyksta, o kartu su ja dingsta ir moteris varginę simptomai.

Pacientės neinformuojamos

„Kodėl to nedarome?” – klausia gydytojas intervencinis radiologas ir pats atsako: -„ Neatsiunčiamos pacientės mūsų konsultacijai dėl gimdos arterijų embolizacijos galimybių, nes jas iki šiol pagrinde gydo akušeriai ginekologai anksčiau išvardintais pirmaisiais dvejais gydymo metodais, kartais taikydami net ir radikalų gydymą“.

Anot gydytojo M. Buitkaus, gimdos miomų embolizacija – minimaliai invazyvus, turintis gerus klinikinius rezultatus bei minimalią komplikacijų riziką gydymo metodas, kurio potencialas dažnai lieka neišnaudotas dėl moterų neinformuotumo. Todėl apmaudu, kad pacientės dažnu atveju nėra informuojamos ir nežino apie šį gydymo metodą.

Po šios operacijos ženkliai sumažėja ar net visai išnyksta kraujavimas, radikaliai gerėja moters gyvenimo kokybė. Pasirinkus šį gydymo metodą moteris gauna neįkainuojamą privalumą  – yra išsaugoma gimda – „antroji moters širdis“.

Vienintelis nemalonumas, kuris pasireiškia moterims po šios procedūros  – iki kelių parų varginantis skausmas, atsiradęs sukėlus gimdoje išemiją. Bet tai, pasak gydytojo M. Buitkaus, koreguojama įvairiais nuskausminamųjų ir kitų medikamentų deriniais ūmiuoju periodu, o vėliau (pirmąją savaitę esant poreikiui) nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Gimdos miomos embolizacija, jei ir būtų nesėkminga, ją galima kartoti arba pabandyti kitą gydymo metodą. Tačiau po radikalios histerektomijos – gimdos pašalinimo operacijos, kelio atgal nėra.

Po gimdos miomos embolizacijos pacientės gana greitai grįžta namo, atsistatymo periodas yra labai trumpas ir moterys greitai gali grįžti į visavertį gyvenimą. Todėl, pasak mediko, labai svarbu, kad moterys žinotų apie šį dažnai nepaminimą gydymo metodą  ir pasirinktų pagal jų individualų klinikinį atvejį joms labiausiai priimtiną gydymo variantą.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekama gimdos miomų embolizacija appeared first on PAPILDAI24.LT.

Respublikinė Šiaulių ligoninė LR sveikatos apsaugos ministerijos bei Švietimo ministerijos sprendimu 2009 metų vasaryje patvirtinta rezidentų mokymo baze, kurioje teorines žinias gilina bei praktinių įgūdžių įgyja jaunesnieji ir vyresnieji gydytojai rezidentai.

Į Šiaulius rezidentai atvyksta iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bei iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko, galimybių medicinos studentams daugėja.

Ligoninę pasiekė aukštųjų medicinos įstaigų nutarimai Respublikinę Šiaulių ligoninę patvirtinti rezidentūros baze kardiologijos, pulmonologijos ir oftalmologijos rezidentūros studijų programos ciklų praktinės dalies atlikimui.

Laukiami įvairių specialybių rezidentai

Iš Vilniaus ir Kauno aukštųjų medicinos mokyklų į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvykstantys rezidentai būsimieji gydytojai noriai vyksta mokytis į Šiaulius.

Įgijusiems teorinių žinių rezidentams yra puikios sąlygos dirbti praktinį darbą, nes ligoninė puikiai apsirūpinusi modernia medicinos įranga, taikomi šiuolaikiški diagnostikos ir gydymo metodai, suteikiantys puikias galimybes jaunimui įgyti dar daugiau praktinės patirties.

Medicinos įstaigą, kurioje nori atlikti rezidentūrą, būsimieji medikai renkasi patys. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai bei rezidentūros bazės vadovės Airos Mečėjienės, poreikis, kiek ir kokių specialybių rezidentų ligoninė galėtų priimti, pateikiamas Sveikatos apsaugos ministerijai. Ligoninėje laukiami ir pirmos, ir antros pakopų studentai bei įvairių rezidentūros ciklų būsimieji gydytojai.

Su medikų mokymo įstaigomis (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetu) sudarytos sutartys – puiki galimybė ligoninėje matyti jaunus žmones. Pasak A. Mečėjienės, jaunimas ateina su naujomis šiuolaikinėmis žiniomis, o patyrę gydytojai turi daug patirties. Ir tai labai dera, nes medicina yra tokia sritis, kur be praktikos pradėti savarankiškai dirbti gali ir nepavykti.

Ligoninės vadovo Mindaugo Pauliuko teigimu, Širdies ir kraujagyslių centre bei Pulmonologijos skyriuje, kuriuose plečiamos rezidentų mokymo galimybės, vyrauja palankus mikroklimatas, sudarytos puikios sąlygos bendradarbiauti su gydytojais specialistais, patyrusiais gydytojais bei rezidentų vadovais.

Nors darbo krūviai ligoninėje nėra maži, tačiau tai rezidentams suteikia vertingą galimybę dažnai susidurti su įvairiomis pacientų patologijomis, o tai leidžia sparčiau ugdyti ir stiprinti praktinius įgūdžius.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje laukiami įvairių sričių rezidentai: abdominaliniai chirurgai, chirurgai, akušeriai ginekologai, anesteziologai reanimatologai, gastroenterologai, kardiologai, neurologai, ortopedai traumatologai, vidaus ligų gydytojai, taip pat vaikų ligų profilio gydytojai. Nuo šių metų rudens kviečiami ir pulmonologijos rezidentai.

Ypač didelės praktikos galimybės suteikiamos vaikų ligų profilio rezidentams, nes Respublikinė Šiaulių ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga regione, teikianti beveik visų vaikų ligų gydymo paslaugas.

Rezidentų įsitraukimas yra naudingas ne tik jiems patiems, bet ir patyrusiems gydytojams – gydymo įstaigoje užsimezga abipusis bendradarbiavimas, atnaujinamos akademinės žinios, dalijamasi patirtimi, plečiamas profesinis akiratis.

Tai kuria dinamišką, nuolat tobulėjančią medicininę aplinką, palankią tiek profesiniam augimui, tiek kokybiškai pacientų priežiūrai.

Galimybių daugėja

Respublikinė Šiaulių ligoninė ir abiejų Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų, ruošiančių būsimuosius gydytojus, gražus bendradarbiavimas duoda rezultatų: plečiasi sutarčių sąlygos, didėja galimybės.

Ligoninę pasiekė Vilniaus universiteto rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos nutarimas leisti Respublikinėje Šiaulių  ligoninėje vykdyti šiuos rezidentūros studijų programos „Kardiologija“ ciklus: stabili koronarinė patologija, ūmi koronarinė patologija, perkateterinės kardioangiografinės intervencijos bei širdies nepakankamumas.

Kardiologijos rezidentūra Respublikinėje Šiaulių ligoninės internatūros ir rezidentūros bazėje – iki šiol buvo jauniausia, 2016 metais pradėti ruošti kardiologijos specialistai Šiauliuose. Pasak Širdies ir kraujagyslių centro laikinai einančio Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos paslaugų koordinatoriaus pareigas, gydytojo kardiologo Vilmanto Smalinsko, šiame centre  rezidentų mokymui yra visos galimybės, nes centras aprūpintas viskuo, ką privalo turėti tretinio lygio širdies ir kraujagyslių ligų gydymo įstaiga.

„Atlikti rezidentūrą centre – unikali proga, nes rezidentas gali jėgas išmėginti ir prie ligonio lovos, ir operacinėje“, – sako rezidentų mentorius gydytojas kardiologas Vilmantas Smalinskas, drauge su kolega, centro stacionarinių paslaugų koordinatoriumi  gydytoju kardiologu Tautvydu Platūkiu, koordinuojantis kardiologijos rezidentų veiklą.

Teikiamų paslaugų įvairovė Širdies ir kraujagyslių centre taip pat labai didelė, nes kardiologijos pagalba teikiama viso Šiaulių regiono gyventojams, tad darbas beveik niekuo nesiskiria nuo kardiologų darbo Kauno ar Vilniaus klinikose.

Be to – ši ligoninė yra vienintelė medicinos įstaiga Šiaurės Lietuvoje, kurioje visą parą teikiama aukščiausio lygio skubi pagalba ūminio miokardo infarkto ir insulto ištiktiems pacientams. Tuo metu, kai nebedirba kitos gydymo įstaigos, ligoninėje nuolat budi skubiosios pagalbos gydytojai.

Nepertraukiamai dirba kardiologas, neurologas, budi reanimacijos brigada, kuri seka reanimacijos -intensyviosios terapijos skyriuje gydomų pačios sunkiausios būklės pacientų kiekvieną širdies tvinksnį ir įkvėpimą. Šį darbą stebi bei aktyviai jame dalyvauja ir  rezidentai – būsimieji gydytojai kardiologai.

Širdies ir kraujagyslių centro specialistai bet kuriuo paros metu atvykusiam sergančiam pacientui suteikia gyvybiškai svarbią pagalbą. Intervenciniai kardiologai atveria užsikimšusią širdies kraujagyslę, intervenciniai radiologai nuolat budi ir gelbėja insulto ištiktus pacientus.

„Šie specialistai susiduria su pačios sunkiausios būklės pacientais ir yra sukaupę didžiulę gydymo patirtį.Skiriama daug pastangų, perkama itin brangi naujausia įranga ir pažangiausios priemonės, kad mūsų pacientai gautų aukščiausio lygio modernias paslaugas, tokias pačias kaip bet kuriame pažangiame vakarų pasaulyje“, – sako gydytojas kardiologas V. Smalinskas, pasak kurio Kardiologijos stacionaras greit sulauks komandos papildymo.

Širdies ir kraujagyslių centre atliekama vainikinių arterijų angiografija, perkutatinės koronarinės intervencijos, rotacinės vainikinių arterijų aterektomijos („kraujagyslių gręžimo procedūros“), intravaskulinė litotripsija,  implantuojami širdies stimuliatoriai, resinchronizatoriai, defibriliatoriai, kurie apsaugo pacientą nuo staigios širdinės mirties, planuojama plėsti paslaugų spektrą.

„Studijuoti bei įgyti praktinių įgūdžių atvyksiantiems rezidentams sudaromos geros sąlygos dirbti šaunioje ir profesionalioje komandoje, susipažinti su modernia įranga, pažangiausiais gydymo metodais, galimybė semtis patirties iš patyrusių ir savo darbą puikiai išmanančių specialistų“, – sako gydytojas V. Smalinskas.

Reziduos ir pulmonologai, ir oftalmologai

Nuo šiol pati jauniausia ligoninėje – pulmonologijos rezidentūros bazė. Šiais metais pirmą kartą  Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje rezidentūros praktiką atliks Lietuvos sveikatos mokslų universitete pulmonologo diplomo siekiantys rezidentai. Laikinai einanti Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovo pareigas gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė, drauge su gydytoju pulmonologu Justu Lideikiu, laikinai einančiu Pulmonologijos skyriaus vedėjo pareigas, atsakingi už šios rezidentūros programos/ciklų vykdymą ligoninėje.

Ligoninei, priimančiai gydytojus rezidentus, keliami labai aukšti reikalavimai. Svarbu, kad būtų pakankamai kvalifikuotų gydytojų, galinčių būti mentoriais ir ruošti rezidentus. Aukštosios mokyklos komisija, tvirtinanti rezidentūros bazę, didelį dėmesį skyrė ir klinikoje naudojamiems diagnostikos metodams, medicininei-diagnostinei įrangai, gydymo metodams ir tikslinių pacientų grupių vadybai. Buvo vertinama, kokios procedūros, intervencijos atliekamos Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos skyriuose, atsižvelgiant į rezidentūros studijų programų reikalavimus.

Pasak rezidentų mentorės gydytojos V. Bielskienės, šiuo metu Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje galėtų studijuoti šeši rezidentai, būsimieji pulmonologai.

Priimti rezidentus ruošiasi ir Oftalmologijos skyriaus kolektyvas. Skyriaus vedėja Lina Kurtinė sako, kad nuo rudens bus laukiama rezidentų keturių rezidentūros studijų programos ciklų praktinės dalies atlikimui. Dar rengiami mentoriai, kurie dirbs su rezidentais, nes skyriuje iki šiol patirties dirbti drauge su rezidentais nebuvo.

Visiems rezidentams, atvykusiems patirties semtis į ligoninę,  suteikiama reali galimybė dirbti nemažu krūviu, gauti atlyginimą. Be to, norintys įgyti daugiau patirties bei užsidirbti,  gali įsidarbinti medicinos gydytojais skubiosios medicinos pagalbos skyriuose,  bei toliau semtis medicinos praktikos ir patirties iš vyresniųjų kolegų.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Respublikinėje Šiaulių ligoninėje plečiama rezidentų mokymo bazė appeared first on PAPILDAI24.LT.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje gydomas ketvirtas žmogus, kuriam per jau praėjusį pavasarį, diagnozuotas erkinis encefalitas.

Dar vienas septyniolikmetis pacientas dėl erkės sukelto meningoencefalito buvo gydytas Vaikų ligų klinikos Intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau perkeltas į Vaikų ligų skyrių ir skirtas reabilitacinis gydymas.

Medikai pastebi, kad pacientų, besikreipiančių į gydymo įstaigą dėl erkės įsisiurbimo bei sukeltų sveikatos problemų daugėja po šiltų orų, ypač po ilgesnių savaitgalių.

Erkinį encefalito sukėlėjas yra virusas, kuris su erkės seilėmis perduodamas žmogui. Per 7-14 dienų po erkės įkandimo virusas nukeliauja į limfmazgius ir žmogus ima jausti pirmuosius ligos požymius.

Erkinio encefalito požymiai priklauso nuo ligos stadijos. Liga dažniausiai pasireiškia dviem fazėmis: pirmoje ligos fazėje žmogus jaučia karščiavimą (38–40 °C), kuris yra dvibangis, pykinimą, vėmimą, galvos ir raumenų skausmą, nuovargį, silpnumą, kartais kosulį ir dusulį ar gerklės skausmą.

Ši, pirmoji ligos fazė, primenanti gripą, trunka 2-7 dienas, po kurios dažnai kelias dienas savijauta gerėja, žmogus nebejaučia jokių simptomų ir galvoja, kad pasveiko. Pasak gydytojos infektologės Zinaidos Kovaliovos, infektologas pacientui skiria laboratorinius serologinius tyrimus, kurie užkratą parodo jau pirmoje ligos fazėje, kurioje pradėti gydyti žmonės visiškai pasveiksta.

Vėliau, praėjus dar nuo 2 iki 10 dienų, virusas patenka į centrinę nervų sistemą ir sukelia galvos smegenų arba galvos smegenų dangalų uždegimą. Pasak gydytojos, tai – antroji ligos fazė, kurios metu apie 20-30 proc. užsikrėtusių žmonių vargina nervų sistemos pažeidimo simptomai.

Esant lengvesnei formai pacientui diagnozuojamas meningitas, vargina aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, kaklo frigidiškumas, dėl ko sunku palenkti galvą į priekį, kamuoja pykinimas, vėmimas.

Pasitaiko, kad pacientas bijo šviesos (fotofobija). Esant dar sunkesnei formai, pacientui diagnozuojamas encefalitas arba meningoencefalitas. Tokiu atveju pacientui sutrinka sąmonė, vargina mieguistumas, sumišimas, sąmonės praradimas, sutrinka judesių koordinacija, ištinka dažniausiai rankų paralyžius, traukuliai, sutrinka kalba.

Erkių pernešamų ligų pakilimas tik prasideda, gerėjant orams pacientų tik daugės. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje per praėjusį pavasarį gydyti pacientai buvo skirtingo amžiaus – nuo 65-erių iki 17-os metų.

Pacientai neišvengė ir sunkių būklių,  tačiau, pasak gydytojos Z. Kovaliovos, klastinga liga gali palikti pėdsakų visam gyvenimui ar net baigtis mirtimi. Gydytoja pataria, jei po erkės įkandimo jaučiami į gripą panašūs simptomai, ypač jei po kelių dienų pagerėjimo vėl ima stipriai kilti temperatūra ar atsiranda neurologinių požymių – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes kiekviena uždelsta diena kelia pavojų sveikatai.

Deja, gydomas erkinis encefalitas tik simptomiškai, nes antivirusinių vaistų nuo šios ligos nėra. Tačiau nuo erkinio encefalito apsaugo speciali vakcina. Bet pasiskiepijusiųjų nuo erkinio encefalito dar nėra pakankamai. Patariama ir patiems saugotis erkės įkandimo. Tai įmanoma einant į gamtą rengtis tinkamais drabužiais bei naudoti erkes atbaidančius repelentus.

• Parengė Zita Katkienė

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Ligoninėje dėl erkinio encefalito gydytas ir vaikas, ir suaugusieji appeared first on PAPILDAI24.LT.

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai pradėjo vizitų ciklą pas regiono partnerius, siekdami aptarti telemedicinos plėtros galimybes ir stiprinti bendradarbiavimą tarp medicinos įstaigų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmasis sustojimas – Kelmės ligoninė, kurioje buvo aptarti konkretūs pacientų srautai, lūkesčiai bei abipusė telemedicinos taikymo nauda ir galimybės.

„Norime efektyviai vystyti komunikaciją tarp medicinos įstaigų regione pacientų naudai“, – pabrėžė Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus laikinai einantis vadovo pareigas Karolis Kilčauskas.

Jo teigimu, iš Kelmės per metus į Šiaulius nukreipiama apie 500 pacientų, t. y. apie 22 siuntimai tūkstančiui gyventojų.

„Yra regionų, kur siuntimų skaičius siekia ir 30 tūkstančiui gyventojų, tad akivaizdu, jog Kelmė nėra intensyviausių srautų šaltinis – tai atveria galimybes tikslingam bendradarbiavimui“, – sakė jis.

Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė akcentavo atvirumą naujovėms:

„Visada esame atviri bendradarbiavimui, kuris pirmiausia būtų naudingas pacientui.“

Telemedicinos naudas konkrečiai įvardijo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas – pasak jo, tai galimybė pacientui greičiau gauti specialistų išvadas, išvengti nebūtinųjų pervežimų, o gydytojams – operatyviau priimti sprendimus. Telemedicina itin aktuali pacientams, kuriems reikia išsamių konsultacijų, bet nėra būtinybės juos fiziškai transportuoti.

Skubios medicinos pagalbos skyriaus gydytoja Vaida Vasiliauskaitė, atsakinga už telemedicinos koordinavimą RŠL, pažymėjo didžiausią šios praktikos privalumą – pacientas lieka gydymo įstaigoje, arčiau namų, bet gauna visavertes specialisto konsultacijas.

„Pacientas nepervežamas – jam suteikiamos reikiamos paslaugos vietoje, su respublikinės ligoninės specialistų pagalba“, – teigė gydytoja.

Apibendrindamas susitikimą, Karolis Kilčauskas pažymėjo:

„Visos šiuolaikinės medicinos tendencijos rodo, kad pacientas turėtų būti slaugomas ir gydomas, jei ne namuose, tai kuo arčiau namų. Telemedicina – žingsnis būtent šia kryptimi.“

Vizitas Kelmėje buvo pirmasis, tačiau ne paskutinis – Respublikinė Šiaulių ligoninė planuoja tęsti susitikimus su visais regioniniais partneriais, kurti pasitikėjimu grįstą tinklą ir kartu diegti inovatyvius sprendimus pacientų labui.

• Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Vizitas Kelmės ligoninėje – dėmesys pacientų gerovei ir partnerystei appeared first on PAPILDAI24.LT.

Kiekvieną pavasarį ir rudenį Respublikinė Šiaulių ligoninė drauge su Pažangiosios medicinos draugija ir Pažangiosios medicinos asociacija rengia konferencijas, skirtas įvairių specialybių medikams.

Ir šį kartą konferencija „Medicina trimis kryptimis: žinios, praktika, pacientas“, surengta ne tik įvairių sričių gydytojams, bet ir bendrosios praktikos slaugytojams, radiologijos technologams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, medicinos genetikams, akušeriams, išplėstinės praktikos vaistininkams. Pavasarine žinių švente pavadinta konferencija subūrė medikus iš visos Šiaulių apskrities.

Mokslo šventė

Konferencijoje pirmininkavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos – endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas Gitana Acutė, ir gydytoja Eglė Gaupšienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėja, gydytoja nefrologė pasveikino dalyvius su pavasarine žinių švente ir pasidžiaugė dalyvių gausa ir salėje, ir anapus kompiuterių ekranų.

Kombinuotos konferencijos dalyvius sveikino ir  Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

„Mes nesame universitetinė klinika, tačiau didelę reikšmę skiriame mokslui, nes medicina – ta sritis, kur nenustojama mokytis visą gyvenimą“, – teigė ligoninės vadovas, akcentuodamas, kad „ši konferencija yra labai prasmingu pavadinimu, nes tarp visų šių sudedamųjų: žinių, praktikos ir paciento, privalomas dalykas yra mokslas, žinios ir pasidalinimas patirtimi“.

Džiugina ir tai, kad įvairių ligoninės skyrių medikai dalyvauja konferencijoje ne tik kaip klausytojai, bet ir kaip pranešėjai. Pasidžiaugta ir atvykstančiais klausytojais bei pranešėjais iš kitų ligoninių ir šalių.

Naujovė – Geriatrijos skyrius

Pirmąjį pranešimą „Nauja pradžia, rūpinantis vyresniuoju žmogumi“ skaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus vidaus ligų gydytoja Sigita Plungienė. Pranešėja susirinkusiems pristatė naująjį Geriatrijos skyrių, kuris, kaip ir ligoninė, dirba visą parą.

Supažindino su pacientų stacionarizavimo tvarka. „Skubiai stacionarizuojant pacientus, patenkama per Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, o planine tvarka – su šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimu“, – sakė gydytoja ir priminė, kad stacionarizavimo galimybes būtina derinti su skyriaus personalu.

„Geriatrija – labai plati sritis, apimanti daug medicinos sričių: tai ir vidaus ligos, neurologija, psichiatrija, reabilitacija. Tačiau tai nėra slauga, neteikiamos ir paliatyviosios pagalbos paslaugos. Skyriuje gydomi pacientai dėl lėtinių ligų, paūmėjusių ir ūmių susirgimų. Dažniausios indikacijos stacionarizavimui į skyrių – lėtinė išeminė galvos smegenų liga, pusiausvyros sutrikimai, demencija, mitybos trūkumas, cukrinio diabeto, širdies nepakankamumo, lėtinės inkstų ligos pablogėjimas. Skubiai į šį skyrių stacionarizuojami pacientai, susirgę pneumonija, inkstų liga, rijimo sutrikimu, lėtine išemine galvos smegenų liga, paūmėjus širdies nepakankamumui. „Mūsų tikslas – gerinti socialines funkcijas, todėl pacientas, prieš patekdamas į skyrių, turi būti mobilus, turėti potencialo veikti. Nes mes didiname pacientų savarankiškumą, skatiname judėti, laviname pusiausvyrą, geriname raumenų jėgą. Taip mažinama atskirtis ir didinama socializacija“, – kalbėjo gydytoja, pranešimą skyrusi vyresniųjų žmonių, gydomų Geriatrijos skyriuje, taikomiems diagnostikos ir gydymo metodams.

Pranešimą „Geriatrinio paciento slauga: iššūkiai ir sprendimai kasdienėje praktikoje“ perskaitė Ieva Zamarienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja.

Pasak pranešėjos, su senėjimu yra susiję sveikatos pokyčiai, lėtinės ligos, fizinės funkcijos silpnėjimas, kognityviniai sutrikimai. Šie pokyčiai ne tik didina sveikatos priežiūros poreikį, bet ir keičia pačią medicinos bei slaugos esmę.

„Geriatrijoje slaugytojai susiduria su kompleksiniais ir daugiabriauniais paciento poreikiais. Tokiems pacientams reikia ne tik medikamentinio gydymo bei procedūrų, reikia pagalbos išlaikyti kasdienybės ritmą, savarankiškumą ir psichologinį stabilumą“, – teigė I. Zamarienė, akcentuodama, kad šiame etape labai svarbus slaugytojo vaidmuo, nes jis ne tik atlieka techninius veiksmus, bet ir stebi, vertina, bendrauja, pastebi kartais tai, ko kiti nemato.

Šis pranešimas – ne tik apie profesinę sritį, bet ir pasidalinimas mintimis apie mūsų visuomenę, apie pagarbą žmogui jautriausioje senėjimo būklėje, pranešimas apie tai, kaip kiekvienas sveikatos sistemos darbuotojas gali prisidėti prie orios senatvės.

Aktualios sveikatos  problemos

Pranešimą „Lėtinių ligų sukelta anemija: naujos galimybės ir gydymo perspektyvos“ perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. dr. Jūratė Gudonytė. Pranešėja kalbėjo apie geležį, kuri būtina daugelyje fiziologinių procesų, tokių kaip energijos apykaita, imuninė funkcija, deguonies transportavimas. Ypač aktuali informacija apie lėtines ligas, lydimas anemijos. Kalbėta ir apie geležies preparatus, jų poveikį ir galimybes, efektyvaus pasisavinimo technologijas.

Vertingą pranešimą „Funkcinė dispepsija: nuo simptomų iki sprendimų“, perskaitė konferencijoje pirmininkavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos – endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas, gydytoja gastroenterologė  Gitana Acutė. Pasak pranešėjos, apie 45 proc. ambulatoriškai konsultuojamų pacientų nurodo viršutinės virškinamojo trakto dalies simptomas.

Kalbėdama apie šį sutrikimą, gydytoja vadovavosi 2021 metais pasiektu sutarimu, kuriame dalyvavo 41 ekspertas iš 22 Europos šalių, ir priėmė sprendimą, kaip padėti atpažinti, diagnozuoti ir gydyti dispepsiją. Funkcinė dispepsija – tai klinikinis sindromas, apibūdinamas kaip nuolatinis arba recidyvuojantis skausmas epigastriumo srityje, bet nėra jokio organinio susirgimo.

Pranešėja apibūdino simptomus, ir pastebėjo, kad funkcinės dispepsijos paplitimas suaugusiųjų populiacijoje yra 10-20 proc.  Tai – viena dažniausių ligų, vyraujanti tarp moterų, lydima ir šalutinių rizikos faktorių. Pranešėja aptarė ligos diagnostiką bei gydymą, kuris nėra lengvas, reikalaujantis ir gydytojo, ir paciento kantrybės.

Pirmąją konferencijos dalį pranešimu „Antikoaguliacija ir jos klinikine kontrolė, gydant venines trombembolijas (VTE)“ baigė  prof. dr. Julius Ptašekas, Rygos Stradinio universitetas. Po pertraukos antrąją konferencijos dalį pranešimu „LOPL gydymo sėkmė: gydytojo ir paciento vaidmuo“ pradėjo Justina Kruopienė, Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. pulmonologė.

Pranešimą „AKS ir kardiovaskulinė rizika – optimalaus gydymo pasirinkimas“ perskaitė doc. Jolanta Marcinkevičienė, gyd. kardiologė, LSMU Kauno klinikos.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – tradicine tapusi žinių šventė appeared first on PAPILDAI24.LT.

Nors šalies medicinos darbuotojai savo profesinę šventę minės balandžio 27-ąją, Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai į šventinį renginį sukviesti anksčiau, nelaukiant sekmadienio.

Į pavasario žiedais papuoštą Chirurgijos klinikos konferencijų salę susirinkusių šventės dalyvių laukė ligoninės vadovo ir svečių sveikinimai, padėkos, dovanos bei saldumynai.

Šventinės nuotaikos  pliūpsnį dovanojo  visų pamėgto Irūnos Puzaraitės-Čepononienės ir Mariaus Jampolskio muzikinio dueto dainos, kurių energingą taktą šventės dalyviai palaikė netylančiais aplodismentais.

Dėkojo ir už tarnystę, ir už pagalbą

Nuoširdžiai sveikindamas visus su Medicinos darbuotojų diena, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas akcentavo, kad kiekvienas žmogus, dirbantis šioje gydymo įstaigoje, yra dalis ligoninės, nes kiekvienas dirba savo darbą, kuris yra labai reikalingas, ir vertingas ligoninei, visuomenei, miestui, net šaliai.

„Mūsų visų darbas yra kartais tylus, bet labai prasmingas: keičiantis mūsų ir aplinkinių gyvenimus,“ – sakė ligoninės vadovas, šventės dalyviams linkėdamas sveikatos bei geros nuotaikos, šypsenų ir pasitikėjimo vienas kitu.

Susirinkusius pasveikino ir Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris Mindaugas Grigalius, atvykęs drauge su ligoninės kapelionu, kunigu Tomu Kedušiu. Su sveikinimais dvasininkas kreipėsi į medicinos darbuotojų bendruomenę  ir perdavė  Šiaulių vyskupo JE Dariaus Trijonio, Šiaulių  vyskupo emerito Eugenijaus Bartulio giliausią padėką.

„Už tarnystę gyvybei – tam, kas Dievo yra sukurta  ir laikoma šventa, tai ką tėtis ir mama, kaip artimiausi Dievo bendradarbiai, atneša į šį pasaulį ir atiduoda į medikų rankas – puoselėti, globoti, mylėti,“ – sakė kancleris M. Grigalius.

Kreipėsi į medicinos darbuotojus ir Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas Vincas Urbonavičius, linkėdamas,  kad tas rūpestis ir užuojauta, kuriuos kasdieną teikia ligoniams, grįžtų šimteriopai, ir kad profesijos pagarba būtų minima ilgai.

Šiaulių valstybinė kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė dėkojo medikams už tarnystę nuo paciento, jų artimųjų iki studentų – būsimųjų medikų, nežinančių, nesuprantančių, ir nuolat laukiančių vyresniųjų kolegų patarimų ir pagalbos.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Aurika Koncienė, sveikindama su 21-ąjį kartą Lietuvoje švenčiama Medicinos darbuotojų diena, kurią Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 metų, akcentavo, kad profesinė šventė kasmet tampa svarbesnė, prasmingesnė, vertingesnė.

Direktorė perdavo sveikatos priežiūros centro darbuotojų sveikinimo žodžius ne tik šios šventės dalyviams, bet ir saldžią dovaną skyrė tiems, su kuriais šiais metais užmegztas itin stiprus ryšys – Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojams.

Sveikino ir dėkojo medikams ir Europos Sąjungos atstovybės Ukrainoje diplomatas Karolis Butkevičius, Kijeve gyvenantis, iš Šiaulių kilęs, šiuo metu dirbantis Ukrainoje esančioje Europos Sąjungos patariamojoje misijoje, kuri rūpinasi teisėsaugos sektoriaus reforma ir parama.

Svečias pasakojo, pastebėjęs Respublikinės Šiaulių ligoninės pastangas padėti Ukrainai.

„Sužinojęs, kad policijos departamentas ieško galimybės, kur galėtų reabilituotis keli pareigūnai, kurie buvo sužeisti, gindami savo šalį, nusprendžiau kreiptis pagalbos“, – kalbėjo svečias, dėkodamas ligoninei ir vadovui Mindaugui Pauliukui už rūpestį, didžiulę paramą ir penkių Ukrainos specialiojo policijos dalinio karių reabilitaciją.

Apdovanojo geriausiuosius

Šventės vedėja Lina Jankauskaitė-Peleckienė kvietė į šventinę sceną, padabintą pavasariniais žiedais, ne tik sveikintojus, bet ir tuos, kurie patys nusipelnė pagarbos, sveikinimų ir padėkų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojams buvo suteikta galimybė nuspręsti, kurie kolegos labiausiai yra nusipelnę Medicinos darbuotojo dienos proga įteikiamų  tradicinių LR Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimų:  Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, slaugytojo ar sveikatos apsaugos darbuotojo vardo. Ligoninėje galimi nominantai renkami iš didelio sąrašo pretendentų. Nors sveikatos apsaugos ministro  apdovanoti gali būtų tik trys asmenys, tačiau šventės dieną įvertinami visi įvardyti šioms nominacijoms ligoninės darbuotojai.

Ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė ir direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Rimvydas Varonas įteikė padėkas ir dovanas tiems, kuriuos nominacijoms rekomendavo patys darbuotojai – labiausiai vertinamiems ir gerbiamiems.

Apdovanojimus palydėjo visų pamėgto muzikinio dueto Mariaus Jampolskio ir Irūnos Puzaraitės-Čepononienės koncertas. 15 metų drauge koncertuojantys atlikėjai negailėjo pokštų apie save ir garsios pedagogės Laimos Lapkauskaitės globą.

Medikų labiausiai vertinamos – pacientų padėkos. Pirmą kartą ligoninėje išrinkti daugiausiai per metus pacientų padėkų pelnę medikai.

Apdovanojimus pelnė  Sandra Tamašauskienė – Odos ir veneros ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Vidaus ligų skyriaus vidaus ligų gydytoja Asta Urbanavičienė.

Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti ne tik puikia nuotaika, saldžiomis dovanomis, bet ir galimybe įsiamžinti prie ligoninės foto sienelės ne tik su kolektyvo nariais, bet ir garsiais Lietuvos atlikėjais Irūna Puzaraite-Čepononiene ir Mariumi Jampolskiu , kurie neslėpė, kad ligoninėse dirbantiems žmonėms taip pat jaučia begalinį dėkingumą už jų pasiaukojamą darbą.

Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardui nominuoti gydytojai:

Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardui nominuoti slaugytojai:

Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardui nominuoti darbuotojai:

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį

The post Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – įsimintina profesinė Medicinos darbuotojų šventė appeared first on PAPILDAI24.LT.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Echoskopijų  skyriaus echoskopuotojai pirmą kartą atliko ultragarsinius tyrimus su kontrastine medžiaga.

Tai – inovatyvus tyrimas, sparčiai populiarėjantis pasaulyje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Ultragarsinis tyrimas su kontrastine medžiaga – savo indikacijas turintis brangus tyrimas, todėl tik gydytojas specialistas arba echoskopuotojas gali nuspręsti, ar šis tyrimas pacientui bus diagnostiškai naudingas ir padės diferencijuoti kitų tyrimų metu rastus pakitimus.

Tyrimui ruoštasi keletą  metų

Tam, kad galėtų atlikti šiuos tyrimus, Echoskopijų skyriaus kolektyvas ruošėsi ne vienerius metus. Vien tam, kad galėtų specializuotis šioje srityje, echoskopuotojas turi  turėti trejų metų darbo echoskopu patirtį.

Pasak RŠL Diagnostikos centro Echoskopijų  skyriaus laikinai einančios koordinatoriaus pareigas gydytojos echoskopuotojos Ritos Balčės, ši patirtis būtina, nes ultragarsinio tyrimo su kontrastine medžiaga metu echoskopuotojas turi ne tik gerai matyti tiriamąjį darinį, bet ir gebėti jį išlaikyti regėjimo lauke, kai leidžiama kontrastinė medžiaga ir realiu laiku stebimas kontrasto kaupimasis darinyje ar organe.

Ultragarsiniam tyrimui su kontrastine medžiaga atlikti yra pasirengę keturi ligoninės echoskopuotojai:  Ženeta Imenavičienė, Rita Balčė, Arūnas Matulevičius, Donatas Tamošaitis. Visi  ne kartą dalyvavo Europos ultragarso federacijos organizuojamuose kongresuose, mokėsi nuotolinėse paskaitose, domėjosi šiuo tyrimu literatūroje.

Paskutiniu, tačiau labai svarbiu laipteliu tapo Vilniaus universiteto Santaros klinikose organizuoti „Kontrastinių ultragarsinių tyrimų“ kursai, kurie suteikė būtiną kvalifikaciją, reikalingą šiems tyrimams atlikti.

Baigę kursus, visi keturi echoskopuotojai gavo teisę juos atlikti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Procedūra atliekama ultragarso aparatu, kuris turi integruotą programinę įrangą kontrasto apdorojimui ir vertinimui. Šiuo metu ligoninė tokius ulragarsinius aparatus turi keturis.

Pranašumai akivaizdūs

Pasak echoskopuotojos R. Balčės, ultragarsinis tyrimas su kontrastine medžiaga – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu po kontrastinės medžiagos suleidimo (intraveniškai ar į ertmes) ultragarsiniu davikliu atliekamas išsamus organo ar srities ištyrimas realiu laiku, vertinant tiriamo objekto kontrastinės medžiagos kaupimą ar pasiskirstymą skirtingomis kontrastavimosi fazėmis.

Šis tyrimas turi pacientų sveikatą tausojančių pranašumų. Anot gydytojos,  naudojama kontrastinė medžiaga neturi pašalinio poveikio inkstams, kepenims, kitos šalutinės reakcijos taip pat itin retos.

Kontrastą sudaro smulkūs mikroburbuliukai, kurių sudėtyje yra sieros heksafluorido (SF6) – nenuodingų, stabilių dujų, kurios yra naudojamos ir kitiems medicininiams tikslams, pvz., akių operacijoms. Ši medžiaga cirkuliuoja kraujotakoje ir vėliau yra iškvepiama per plaučius.

Pacientui ultragarsu atliekamas tyrimas nekenksmingas ir todėl, kad tyrimo metu nėra jokios jonizuojančios spinduliuotės poveikio.

Panaudojimo galimybės

Ultragarsinis tyrimas su kontrastine medžiaga – tyrimas, turintis savo indikacijas. Šiuo tyrimu galima diferencijuoti kepenų židinių kilmę, tikslinti inktų cistinius darinius, kasos uždegimo sukeltas komplikacijas, taip pat identifikuoti trauminius pakitimus, organo infarkto zonas ir daugelį kitų patologijų.

Visgi, nėra taip, kad tyrimas tinka visada ir visiems atvejams, todėl tik gydytojas specialistas gali nuspręsti, ar pacientui šis tyrimas bus naudingas ir ar padės diferencijuoti kitų tyrimų metu rastus pakitimus.

„Panaudojus tyrimą pagal indikacijas ir tikslingai, gali užtekti ir šio vieno tyrimo, kad pasakytum, jog darinys, kurį radome įprastinio ultragarsinio tyrimo metu, yra gerybinis, todėl pacientas gali būti ramus“, – sako gydytoja echoskopuotoja Rita Balčė.

Ultragarsinis tyrimas su kontrastine medžiaga gali būti sekantis tyrimas po įprastinio ultragarsinio tyrimo, tačiau gali būti ir kaip „tikslinamasis tyrimas“, kai kompiuterinės tomografijos, ar magnetinio rezonanso tyrimai nesuteikė pakankamai informacijos.

Taip pat, kadangi šis tyrimas neturi jonizuojančios spinduliuotės, neturi toksinio poveikio inkstams, tai puikus būdas patologijai sekti, kai reikalingi pakartotini pakitimų įvertinimai.

Echoskopuotojai jau gauna gydytojų onkologų prašymų, kai dėl blogos inkstų funkcijos negalima atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimų, tačiau galima atlikti inkstams nekenksmingą ultragarsinį tyrimą su kontrastine medžiaga ir taip įvertinti gydymo atsaką vėžiniam susirgimui.

Echoskopuotojai labai džiaugiasi, turėdami galimybę tobulinti pacientų ištyrimo galimybes Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, taip pat dėkoja ir administracijai, kuri palaikė šią idėją ir leido įgyti reikiamą kvalifikaciją.

„Turėti galimybę tobulėti – viena iš „varančių į priekį“ jėgų“ – vieningai pritaria visa Echoskopijų skyriaus komanda.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

Source link

The post Ligoninėje pirmą kartą atliktas ultragarsinis tyrimas su kontrastine medžiaga appeared first on PAPILDAI24.LT.