Po metų įnirtingo sandorių sudarymo ir gandų apie būsimą IPO, OpenAI finansinė kontrolė sustiprėja. Technologijų tinklaraštininko Edo Zitrono gauti nutekinti dokumentai suteikia daugiau žvilgsnio į OpenAI finansus, ypač į pajamas ir apskaičiavimo išlaidas per pastaruosius porą metų.

Šią savaitę „Zitron“ pranešė, kad 2024 m. „Microsoft“ iš „OpenAI“ gavo 493,8 mln. USD pajamų. Remiantis jo peržiūrėtais dokumentais, per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius šis skaičius šoktelėjo iki 865,8 mln.

Pranešama, kad „OpenAI“ dalijasi 20% savo pajamų su „Microsoft“ pagal ankstesnį sandorį, pagal kurį programinės įrangos milžinė investavo daugiau nei 13 mlrd. USD į galingą AI paleidimą. (Nei startuolis, nei žmonės Redmonde viešai nepatvirtino šio procento.)

Tačiau čia viskas šiek tiek kliūva, nes „Microsoft“ taip pat dalijasi pajamomis su „OpenAI“. atgal apie 20% pajamų iš „Bing“ ir „Azure OpenAI Service“, „TechCrunch“ sakė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis. „Bing“ veikia „OpenAI“, o „OpenAI“ paslauga kūrėjams ir įmonėms parduoda debesies prieigą prie OpenAI modelių.

Šaltinis taip pat sakė „TechCrunch“, kad nutekėję mokėjimai susiję su „Microsoft“ grynųjų pajamų dalimi, o ne su bendrųjų pajamų dalimi. Kitaip tariant, jie neapima visų „Microsoft“ sumokėtų „OpenAI“ iš „Bing“ ir „Azure OpenAI“ honorarų. Anot šio asmens, „Microsoft“ atima šiuos skaičius iš savo viduje pateiktų pajamų dalies skaičių.

„Microsoft“ savo finansinėse ataskaitose nenurodo, kiek uždirba iš „Bing“ ir „Azure OpenAI“, todėl sunku įvertinti, kiek technologijų milžinas atsiperka.

Nepaisant to, nutekinti dokumentai suteikia langą į karščiausią bendrovę privačiose rinkose šiandien – ir ne tik tai, kiek ji uždirba, bet ir kiek ji išleidžia, palyginti su tomis pajamomis.

Taigi, remiantis plačiai skelbiama 20 % pajamų pasidalijimo statistika, galime daryti išvadą, kad OpenAI pajamos 2024 m. buvo mažiausiai 2,5 mlrd. USD, o 2025 m. pirmuosius tris ketvirčius – 4,33 mlrd. USD, bet labai tikėtina, kad jos bus didesnės.. Ankstesnėse „The Information“ ataskaitose 2024 m. OpenAI pajamos siekė apie 4 mlrd. USD, o 2025 m. pirmąjį pusmetį – 4,3 mlrd. USD.

Altmanas taip pat neseniai pareiškė, kad OpenAI pajamos yra „gerokai didesnės“ nei ataskaitos apie 13 mlrd.

Remiantis Zitron analize, 2024 m. OpenAI galėjo išleisti maždaug 3,8 mlrd. USD išvadoms daryti. Šios išlaidos išaugo iki maždaug 8,65 mlrd. USD per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius. Išvada yra skaičiavimas, naudojamas apmokytam AI modeliui paleisti atsakams generuoti.

„OpenAI“ istoriškai beveik išimtinai rėmėsi „Microsoft Azure“, kad suteiktų prieigą prie skaičiavimo, tačiau ji taip pat sudarė sandorius su „CoreWeave“ ir „Oracle“, o pastaruoju metu su AWS ir „Google Cloud“.

Ankstesnėse ataskaitose buvo nurodyta, kad visos OpenAI skaičiavimo išlaidos 2024 m. sudarys maždaug 5,6 mlrd. USD, o jos „pajamų sąnaudos“ – 2,5 mlrd. USD pirmąjį 2025 m. pusmetį.

Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis „TechCrunch“ sakė, kad nors „OpenAI“ mokymų išlaidos dažniausiai yra negrynaisiais pinigais – tai reiškia, kad jos apmokamos iš kreditų, kuriuos „Microsoft“ skyrė „OpenAI“ kaip dalį savo investicijų, įmonės išvados, kad didžioji dalis išlaidų yra grynieji pinigai. (Mokymas reiškia skaičiavimo išteklius, kurių reikia norint iš pradžių išmokyti modelį.)

Nors šie skaičiai nėra išsamūs, jie rodo, kad „OpenAI“ gali išleisti daugiau išlaidų išvadoms, nei uždirba pajamų.

Ir šios pasekmės žada papildyti nenutrūkstamą AI burbulų plepėjimą, kuris prasiskverbė į kiekvieną pokalbį nuo Niujorko iki Silicio slėnio. Jei modelių milžinė „OpenAI“ iš tikrųjų vis dar yra neigiama, kai valdo savo modelius, ką tai gali reikšti didžiulėms investicijoms į lėtėjančius vertinimus likusiam dirbtinio intelekto pasauliui?

OpenAI atsisakė komentuoti. „Microsoft“ neatsakė į „TechCrunch“ prašymą pakomentuoti.

Gavote neskelbtiną patarimą ar konfidencialių dokumentų? Mes pranešame apie vidinį AI pramonės veikimą – nuo ​​įmonių, formuojančių jos ateitį, iki žmonių, kuriuos paveikė jų sprendimai. Susisiekite su Rebecca Bellan adresu rebecca.bellan@techcrunch.com arba Russellas Brandomas adresu russell.brandom@techcrunch.com. Norėdami užtikrinti saugų ryšį, galite susisiekti su jais naudodami signalą adresu @rebeccabellan.491 ir Russellbrandom.49.

Valstybinės darbo inspekcijos gruodžio 16 d. duomenimis, 2024 m. Lietuvoje nelaimingų atsitikimų darbe metu žuvo 18 asmenų, 118 darbuotojų patyrė sunkius kūno sužalojimus. Daugiausia sunkių sužalojimų ir mirčių šiemet įvyko apdirbamosios pramonės, statybų bei transporto srityse.

Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra lygi 46,55 vidutinio šalies darbo užmokesčio, kuris galiojo to asmens mirties mėnesį, dydžiams. Išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, turinčiam teisę į šią išmoką. 2024 m. šios išmokos dydis yra 88570,69 eur.

Sužalojo kritusi liepa

2024 kovo mėnesį Kaune buvo sužalotas Laisvės alėjoje medžius sodinęs bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotojas. Keliant iš sunkvežimio vieną iš sodinamų brandžių liepų, trūko ją laikęs diržas ir galingas medis krito ant ją kranu kėlusio darbuotojo. Šis griuvo ant grindinio ir nebegalėjo atsikelti.

Šį dramatišką incidentą nufilmavo liepų sodinimą fiksavę žurnalistai. Nukentėjusysis buvo skubiai medikų išvežtas į ligoninę, tačiau dėl asmens duomenų apsaugos informacija apie jo būklę buvo teikiama labai ribotai.

Šio tyrimo autorei po keleto dienų pavyko sužinoti, kad darbuotojas ant grindinio krito dėl smūgio metu išnirusio klubo sąnario. Atstačius sąnarį į vietą, vyras tą pačią dieną buvo išleistas gydytis į namus.

„Tai darbuotojui juk nieko rimto nenutiko. Jis neprašė jokios kompensacijos. Ne, nesiteiravau, kokia dabar jo sveikata“, – paprašytas pakomentuoti įvykį sakė „Kauno gatvių apšvietimo“ generalinis direktorius Petras Švažas.

„Taip jau yra, kad žmonės nelinkę sureikšminti darbe patirtų įvykių, ypač jei tuo metu atrodo, kad situacija išsisprendė. Tačiau dažnai tokie sužalojimai gali turėti pasekmių sveikatai ateityje, tuomet jau bus vėlu ieškoti kaltų“, – sako „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė. Jai dažnai tenka atstovauti traumas darbe patyrusiems darbuotojams.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas teigė, kad nors aptariamas atvejis Laisvės alėjoje nebuvo priskirtas prie sunkių sužeidimų, įvykis buvo tiriamas ir VDI inspektorių. Nustatyta įvykio priežastis.

„Šiuo atveju vadovai neįvertino rizikos, nustatyti tam tikri teisės aktų pažeidimai, kurie ir lėmė įvykį. Darbuotojai nebuvo pakankamai instruktuoti ir apmokyti“, – sakė S. Balčiūnas.

„Kauno gatvių apšvietimo“ generalinis direktorius P. Švažas teigė, kad trūkumai buvo pašalinti ir dabar jau Kauno gatvėse dirbama saugiai.

Žuvo sprogimo metu

2024 m. spalio mėnesį AB „Kauno energija“ valdomoje Petrašiūnų elektrinės teritorijoje įvyko sprogimas, jo metu sunkiai sužalotas žmogus. Buvo pranešama, kad įvykis įvyko atliekant remonto darbus, o sužeistasis – rangovinės įmonės darbuotojas. Dėl patirtų sužalojimų žmogus mirė ligoninėje.

AB „Kauno energija“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota patvirtino, kad žuvęs asmuo nedirbo „Kauno energijoje“.

„Dėl šio įvykio aplinkybių vykdomas tiek Valstybinės darbo inspekcijos, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrimas, todėl šiuo metu negalime nieko komentuoti“, – sakė Š. Bulota.

Įvykio komentuoti negalėjo ir VDI vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas.

„Turime sulaukti ekspertų išvadų, o tai dar gali užtrukti“, – sakė jis.

Pasak inspektoriaus, įvykio metu suspaustu azotu tikrinti vamzdynai, buvo pakeltas slėgis, tuo metu vamzdyne įvyko staigus prasiveržimas.

„Sunku dabar pasakyti, dėl ko tai įvyko: ar netinkamai buvo atlikti darbai, ar organizuotas procesas. Dar anksti pasakyti, tačiau šioje istorijoje ekspertų išvados bus lemiamos“, – sakė S. Balčiūnas. Pasak inspektoriaus, ekspertų išvadų kartais tenka laukti ir pusę metų.

Tyrimo autorei pavyko sužinoti, kad sprogimo Petrašiūnų elektrinėje metu žuvo bendrovės „Termolink“ darbuotojas. Įmonė apmokėjo darbuotojo laidotuvių išlaidas bei papildomai suteikė finansinę pagalbą žuvusiojo artimiesiems.

Darbo metu mirė kurjeris

2024 m. lapkričio mėnesį darbo metu mirė bendrovės „Barbora“ darbuotojas. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad darbuotojas dirbo prekių išvežiotoju, o mirtis jį ištiko prekių pristatymo metu.

Viešose diskusijose buvo keliami klausimai dėl sunkių „Barboros“ kurjerių darbo sąlygų, kurios galbūt galėjo lemti darbuotojo mirtį: kalbėta apie įtemptą prekių pristatymo grafiką, didelį darbo krūvį ir didelius svorius, kuriuos turi nešioti kurjeriai.

Bendrovės atstovė teigė, kad įmonė laikosi įstatymuose numatytų reikalavimų.

„Remiantis teisės aktais yra sudaromi darbo grafikai, numatant poilsio pertraukas. Kurjeriai keturias dienas dirba, keturias ilsisi. Darbas yra organizuojamas taip, kad kurjeris kiekvienam pristatymui turėtų pakankamai laiko. Taip pat visus darbuotojus esame supažindinę su saugos ir sveikatos reikalavimais, tvarkant krovinius rankomis. Šios taisyklės nustato maksimalų leidžiamą keliamo krovinio svorį, kurio privaloma laikytis“, – komentavo bendrovės „Barbora” vyresnioji teisininkė Eglė Vanagė.

Ji nurodė, kad, kol vyksta tyrimas, įmonė negali atskleisti darbuotojo mirties priežasties. Incidentas įvyko Vilniuje.

„Tai yra pirmas atvejis „Barboros“ istorijoje, kai darbuotojas mirė darbo metu. Nesame šiemet gavę ir skundų dėl darbuotojų sveikatos sutrikdymų“, – sakė E. Vanagė.

VDI vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas teigė, kad šiuo atveju VDI taip pat vykdo tyrimą dėl šio įvykio, tačiau jo išvados bus įmanomos tik po teismo ekspertų išvadų.

„Kol kas vyksta ikiteisminis tyrimas, teismo ekspertai turi nustatyti mirties priežastį, kuri paprastai būna gana tiksli. Tada ir matysime, ar tai galėjo būti susiję su darbuotojo atliekamu darbu. Iki šiol per dešimt metų tik keli atvejai buvo, kai artimieji nesutiko su ekspertų išvadomis“, – sakė jis.

E. Vanagė nurodė, kad „Barboros“ kolektyvinėje sutartyje numatyta, jog darbuotojo mirties atveju šeimai išmokama 2 000 eurų pašalpa laidotuvėms. Tas buvo padaryta ir šiuo atveju.

„Pagal tą pačią kolektyvinę sutartį „Barbora“ savo lėšomis visus savo darbuotojus, kurie bendrovėje dirba ilgiau nei tris mėnesius, apdraudžia papildomu sveikatos draudimu“, – komentavo įmonės teisininkė.

Gruodžio 23 d. duomenimis VDI baigė tyrimą ir pateikė išvadą dėl bendrovės „Barbora“ darbuotojo mirties. „VDI išvadoje nurodoma, kad įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Taip pat VDI tyrė darbo ir poilsio laiko režimo laikymąsi, tačiau pažeidimų nenustatė“, – išvadą pakomentavo E. Vanagė.

Svarbu fiksuoti įvykį darbe

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. Balčiūnas sako, kad VDI tiria visus atvejus, kuomet darbe įvyksta sunkūs ir mirtini atvejai.

Kai sveikata sutrikdoma lengvai, dažniausiai situacijai ištirti pakanka įmonės dvišalės komisijos, kurioje dalyvauja darbdavio ir darbuotojo atstovas, atsakingas už darbų saugą ir sveikatą. Pasak S. Balčiūno, jei darbuotojas nesutinka su dvišalės komisijos išvada, jis visada gali kreiptis į VDI dėl papildomo aplinkybių tyrimo.

Per metus įvyksta apie 7500–8000 nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbo santykiais. Iš jų apie 5000 nelaimingų atsitikimų įvyksta darbe, apie 2500 – pakeliui į darbą ar iš darbo.

Kasmet VDI tiria iki 200 atvejų, susijusių su sunkiais ir mirtinais atvejais, bei apie 50 su nelaimingais atsitikimais darbe susijusių skundų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad vykdant tyrimus svarbiausia ne nustatyti, kas kaltas, o išsiaiškinti priežastį, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, bei numatyti prevencines priemones, kad tai neatsitiktų dar kartą. Nes dabar gal įvyko lengvas sveikatos sutrikdymas, o kitą kartą pasekmės gali būti ir sunkesnės“, – pabrėžia S. Balčiūnas.

Pasak jo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbuotojas privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą bei kreiptis į darbo saugos ir sveikatos specialistą. Įvykis pripažįstamas kaip nelaimingas atsitikimas, jei darbuotojas darbingumo netenka nors vienai dienai. Jei nedarbingumas nėra nustatomas, tai vertinama kaip incidentas.

„Jei darbuotojas nesikreipė į sveikatos įstaigą, įvykis gal nebuvoreikšmingas ir nebus fiksuojamas. Jei darbuotojas kreipiasi ir pamini, kad įvykis įvyko darbe, tai automatiškai fiksuojama sistemoje“, – pasakoja VDI atstovas.

Kiek kainuoja darbuotojo gyvybė?

S. Balčiūno teigimu, lengvų sveikatos sutrikdymų atvejais, darbuotojai gana retai prašo darbdavio atlyginti patirtą žalą, paprastai darbuotojai tenkinasi gautomis „Sodros“ išmokomis, kurios nelaimingo atsitikimo darbe atvejais yra didesnės nei įprasta nedarbingumo išmoka.

Išmokas, kurias darbuotojas ir jo šeimos nariai gali gauti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

„Kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, gali būti mokamos 5 išmokos. Tačiau visų pirma įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu“, – komentuoja „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Pasak jo, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai iš Valstybinės darbo inspekcijos gaunamas nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo dokumentai. „Sodra“ vertina gautą informaciją ir sprendžia, ar įvykis yra draudiminis. Jei sprendimas netenkina, galima jį skųsti. Jei asmens netenkina skiriama išmoka, galima prašyti ją perskaičiuoti.

Jei nukentėję asmenys patiria didesnes išlaidas, nei gavo „Sodros“ išmoką, ar nori, kad darbdavys kompensuotu neturtinę žalą, paprastai jiems tenka kreiptis į teismą.

„Tačiau šiame procese „Sodra“ jau nedalyvauja“, – sako R. Mitkevičius.

Jo teigimu, atvejai, kuomet asmenys kreiptųsi į teismą dėl „Sodra“ išmokų dydžio, jam nėra žinomi.

Pasak R. Mitkevičiaus, nereikėtų baimintis, kad, kol „Sodra“ priims sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, darbuotojas negaus jokios išmokos.

„Kol jis bus laikinai nedarbingas, jam bus mokama įprasta ligos išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, o vėliau, pripažinus įvykį draudžiamuoju, išmoka bus perskaičiuota pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir išmokėtas ligos išmokų skirtumas. Ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atvejais yra didesnė“, – sakė „Sodra“ atstovas.

Kaip minėta, įvykį pripažinus draudžiamuoju, nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo atvejais mokamos „Sodros“ išmokos: kuomet darbuotojas tampa laikinai nedarbingu, jis gali gauti (1) ligos išmoką, netekus dalyvumo (ankstesnis terminas – darbingumo) – (2) netekto dalyvumo vienkartinę kompensaciją arba (3) netekto dalyvumo periodinę kompensaciją. Kai darbuotojas miršta, jo šeimos nariams gali būti mokama (4) vienkartinė draudimo išmoka ir (5) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.

Daugiau apie darbuotojui ir jo artimiesiems priklausančias išmokas skaitykite čia.

Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.

Nors piketuodami sostinėje Lietuvos restoranų ir viešbučių darbuotojai įtikinėjo politikus bei visuomenę, jog šiam sektoriui būtina atstatyti PVM mokesčio lengvatą, nes jau gausėja bankrotų, tačiau pasigilinus į Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus duomenis, šio sektoriaus „griūties“ nesimato.

Tarp pranešimų apie numatytus darbuotojų grupių atleidimus iš darbo – vos vienas kitas iš įmonės, besiverčiančios restoranų veikla ar maisto gamyba. Kur kas daugiau jų – iš paslaugų ar pramonės įmonių bei iš susijusių su sveikatos priežiūra įstaigų. Iš pastarųjų „į gatvę“ išėjusiems specialistams, tikėtina, ilga bedarbystė negresia. Anksčiau ar vėliau susirasti naujus darbus pavyksta (jei tik to tikrai norisi) ir gamybininkams ar viešojo maitinimo srities darbuotojams.

Jau trečią mėnesį stabilesnius Lietuvos pramonės lūkesčius rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI). Spalio mėnesį jis siekė 47,9, rugsėjį – 47,3.

LPK atstovų paaiškinimu, Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojantis Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenis. PLI yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.).

Šio indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Nuo vasaros pradžios trukusios stagnacijos pagerėję lūkesčiai daugiausiai nulemti pramonės produkcijos gamybos prognozių. Taip pat pastebimas šiek tiek palankesnis šalies pramonės produkcijos paklausos vertinimas, o kai kuriose įmonėse – lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo.

Nors būtent pastarieji įmonių lūkesčiai vidutiniškai šiek tiek pagerėjo, tačiau drabužių siuvimo, chemikalų ir chemijos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos bei baldų gamybos sektoriuose nuotaikos išlieka subjurusios, – lapkričio 5-ąją pranešė Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Kaip naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ yra informavęs savo skaitytojus, rugpjūtį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė pranešė UT ketinanti atleisti 42 darbuotojus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – 37. Bet ne sveikatos priežiūros sektoriaus darbdaviai paskutinį vasaros mėnesį nusprendė atsisveikinti su didžiausiu kiekiu savo darbuotojų. Antirekordininke tą mėnesį tapo drabužių siuvimo įmonė UAB „Lelija“, kurios firminė parduotuvė Laisvės alėjoje, prie fontano, gerokai anksčiau virto viešojo maitinimo įstaiga. „Lelija“ nutarė atsisveikinti su 47 darbuotojais.

Pasak LPK ekonomistės Eglės Stonkutės, „beveik dvi iš penkių drabužių siuvimo sektoriaus įmonių svarsto apie galimus darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimus (kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje – kas penkta įmonė). Apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu ketina svarstyti tik dalis guminių ir plastikinių bei tekstilės gaminių gamybos įmonių. Net jei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse kiek suprastėjo lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo, tačiau tai yra labiau samdymo įkarščio suvaldymas, nei ryškus posūkis darbuotojų samdos klausimuose“, – teigia LPK ekonomistė.

UT duomenimis, vasaros antirekordininke galima laikyti krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla besivertusią Klaipėdos įmonę „Lumifast“, įspėjusią 140 savo darbuotojų apie jiems gresiantį atleidimą iš darbo. Klaipėdos apygardos teismo nutartis iškelti šiai įmonei bankroto bylą įsiteisėjo liepos 4-ąją.

Rugsėjį antirekordininke tapo sostinėje veikianti „Žalgirio“ klinika, pranešusi Užimtumo tarnybai apie 43 darbuotojų, odontologijos specialistų, atleidimą, spalį – „Telia Lietuva“, nusprendusi atleisti 102 darbuotojus – laidinio ir belaidžio ryšių specialistus.

Tarp darbdavių atleidžiančių iš darbo labai didelį skaičių žmonių šiemet pramonės įmonių nebuvo. Tiesa, pripažįsta Lietuvos pramonininkų konfederacija, pramonės pajėgumų panaudojimas šalies įmonėse visiškai neatspindi net ir nedidelio pramonės lūkesčių gerėjimo.

„Spalio mėnesį pramonės pajėgumų panaudojimas smuko iki 71,7 (nuo 72,4 fiksuotų dar rugsėjo mėnesį). Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. spalio mėn.).

Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas buvo tik maisto produktų gamybos (87,6 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (85,3 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (72,2 proc.) sektoriuose“, – patikino LPK.