Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Seimo narius, premjerę Ingą Ruginienę, finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną ir Seimo kontrolieriaus tarnybą dėl Vyriausybės sprendimo pritarti smarkesniam akcizų didinimui kaitinamajam tabakui ir etilo alkoholiui.

Konfederacijos teigimu, tą numatantis Vyriausybės nutarimo projektas buvo registruotas tik posėdžio išvakarėse, iš anksto jo nenurodant viešoje darbotvarkėje ir nesudarant galimybės visuomenės atstovams išreikšti savo nuomonę.

LVK pabrėžia, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenustato jokių išimčių dėl trumpesnio derinimo termino ir net ir tais atvejais, kai teisės aktas dėl nenumatytų aplinkybių turi būti priimtas nedelsiant, derinimo terminas negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos.

„Visa situacija kelia daug klausimų tiek dėl Vyriausybės veiklą ir teisėkūros procesą reglamentuojančių teisės aktų nepaisymo, tiek dėl matomo noro eliminuoti visuomenę iš sprendimų priėmimo proceso“, – šeštadienį išplatintame pranešime sakė LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

„Net nesvarbu, koks klausimas būtų svarstomas, bet jei Vyriausybė imasi svarstyti nesulaukusi termino suinteresuotų šalių pastaboms pateikti ir net viešai nepaskelbusi, kad klausimą svarstys, negalime kalbėti apie dialogo kultūros siekį ir sutarimo paieškas“, – teigė ji.

BNS rašė, kad Ministrų kabinetas penktadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui iš dalies pritarti valdančiųjų „valstiečių“ parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms nuo kitų metų antros pusės smarkiai didinti akcizus kaitinamajam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui.

Jei Seimas įstatymo pakeitimus priimtų dar šiemet, akcizas kaitinamajam tabakui nuo 2026 metų liepos, palyginti su galiojančiu šiemet, didėtų 26,6 proc. iki 113,2 euro už 1 tūkst. vienetų, o nuo 2027 metų – dar 8,9 proc. iki 125 eurų.

Tuo metu e. cigarečių akcizas 2026-ųjų viduryje augtų daugiau nei triskart iki 2 eurų už mililitrą, o dar po pusmečio – dar 2,25 karto iki 4,5 euro.

Šiemet kaitinamojo tabako akcizas siekia 89,4 euro, e. cigarečių – 0,63 euro.

Finansų ministerija skaičiuoja, jog pakeitimai kitąmet biudžeto pajamas papildytų 27,3 mln. eurų, o 2027 metais – 63,6 mln. eurų.

LVK teigimu, Vyriausybės nutarimas paneigia valstybės įsipareigojimą laikytis 2024 metais priimto trimečio akcizų plano.

„Trejų metų plano priėmimo akcizai jau buvo didinti, o toks didinimas buvo susietas su Gynybos fondo steigimu ir nurodant, kad surinktos lėšos bus skiriamos tikslingai – būtent Gynybos fondo įstatyme nurodytoms išlaidoms finansuoti. Šį kartą akcizus siūloma didinti be papildomos motyvacijos ir praktiškai nenurodant jokių argumentų“, – rašoma pranešime.

LVK pateiktais Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 metų duomenimis, nepaisant šiemet 12,6 proc. augusio akcizo etilo alkoholiui, jo surinkimas, lyginant su 2024 metais, augo vos 3,7 procento.

Tuo metu į Lietuvos rinką pateikiamo kaitinamojo tabako kiekis, remiantis VMI duomenimis, šiemet traukiasi 1,1 proc. Šie metai yra pirmieji metai šio produkto istorijoje, kai yra pastebimas į rinką legaliai pateikiamo kaitinamojo tabako kiekio mažėjimas, teigia konfederacija.

Anot jos, „neprognozuojamas bei nepaskaičiuotas akcizų didinimas“ bus žalingas biudžeto surinkimui, augs šešėlis bei paspartins tendenciją gaminius įsigyti Lenkijoje ir Latvijoje.

„Valstybė rekordiškai didindama akcizus ne vienoje kategorijoje pradeda rinkti ženkliai mažiau, nei planavo. Pagal Seimo priimtą trimetį planą jau turėsime didžiausią regione akcizų augimą. Nesuvokiame, kodėl to neužtenka, ir kodėl norime, kad kurą, alkoholinius gėrimus ar tabako gaminius žmonės pirktų užsienyje,“ – teigė I. Rizgelė.

Lietuvai ketvirtadienį vėl atvėrus sieną su Baltarusija ir kontrabandininkų oro balionams po pertraukos vėl sutrikdžius Vilniaus oro uosto darbą, premjerė Inga Ruginienė sako, kad jeigu situacija blogės, Lietuva neatmeta galimybės dėl uždaryti sieną neribotam laikui.

„Šiandien mes matome, kad galime atidaryti sienas, bet neatmetame galimybės vėl uždaryti neribotam laikui, jeigu situacija keisis į blogą pusę“, – penktadienį Kauno oro uoste žurnalistams sakė I. Ruginienė.

„Balionai – tai yra mūsų nauja realybė, bet perdėlioja naujai algoritmus. Mes šiandien galime pasakyti, kad vis mažiau uždarome oro uostus ir ruošiamės vis kiekvienai naujai ateinančiai grėsmei“, – pridūrė ji.

NKVC: dėl kontrabandinių balionų apribota oro erdvė virš Vilniaus oro uosto

Pasak I. Ruginienės, „vien tik sienos atidarymu ir uždarymu staiga balionų neišjungsime“, todėl atliekami kiti strateginiai veiksmai.

„Mes turime kratų nemažą kiekį, suimtų žmonių ir tai rodo, kad mes ypatingai per pastaruosius metus suintensyvinome veiksmus prieš kontrabandą. Tą matome ir pagal balionų skaičių, judantį per mūsų sienas. Lygiai taip pat aktyviai dirbame ir diplomatiniais kanalais“, – teigė premjerė.

Jos teigimu, Lietuvos sprendimas spalio pabaigoje mėnesiui uždaryti sieną buvo kraštutinė priemonė, reaguojant į tikslingai nukreiptus kontrabandinius balionus link Vilniaus oro uosto.

Lietuvai ketvirtadienį atnaujinus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų darbą, tačiau Baltarusijai neišleidžiant lietuviškų vilkikų, I. Ruginienė sako, kad tai tik įrodo, jog Minsko režimas vykdo hibridinę ataką prieš Lietuvą.

„(Aliaksandras – BNS) Lukašenka jau savo veiksmais parodė, kad mes buvome teisūs kalbėdami apie hibridinę ataką (…). Dabar šitas veiksmas, kuomet mes matome, kad vilkikai vis dar negali sugrįžti, rodo tai, kad vis dėlto mes buvome teisūs ir kovojome prieš hibridinę ataką“, – sakė premjerė.

Pasak jos, Lietuva nuo pat laikino sienos uždarymo spalio pabaigoje komunikavo, kad leis grįžti vilkikams, tačiau Minskas ėmėsi neteisėtų veiksmų: „Buvo iš Baltarusijos pusės neteisėti veiksmai, kuomet uždaryta buvo siena iš jų pusės.“

Anksčiau nei planuota atverta siena su Baltarusija

Kaip rašė BNS, Lietuva sieną su Baltarusija ketvirtadienį atidarė argumentuodama pagerėjusia situacija, tačiau jau tos pačios dienos vakarą dėl kontrabandinių balionų vėl buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas, paveikiant virš 1,1 tūkst. keleivių ir 10 skrydžių.

Lietuva spalio pabaigoje sieną su Baltarusija laikinai uždarė dėl kontrabandinių balionų grėsmės. Reaguodamas į tai Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol nebus atverta siena.

Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio, tačiau Lietuvoje registruoti krovininiai automobiliai negrįžta.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį ragino nedaryti tragedijos dėl iš Baltarusijos nesugrįžtančių Lietuvos vilkikų, tačiau žada aiškintis, kokios priežastys tai lemia.

Kauno apygardos teismas į laisvę anksčiau laiko paleido Mantą Široną – jaunas vyras kalėjo už avariją, kurią sukėlė jis sukėlė ir per kurią Utenoje žuvo trys žmonės.

Automobilį vairavusio neblaivaus vairuotojo veiksmai buvo įvertinti kaip trijų asmenų nužudymas. 25 metų M. Šironas buvo pirmasis vairuotojas Lietuvoje nuteistas už žmogžudystę.

Vairuotojas buvo nuteistas kalėti 14 metų ir į laisvę turėjo išeiti tik beveik po pustrečių metų – 2028 m. kovą.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija šiemet rugpjūčio 26 d. nutarė taikyti nuteistajam M. Šironui lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Vyras bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas 16 kartų. Nurodoma, kad jis nuosekliai užsiima darbine veikla, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, visiškai atsisakė alkoholio, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, bausmės atlikimo metu įgijo 3 specialybes.

„Nuteistojo stiprūs šeimyniniai ir kuriami asmeniniai santykiai, gali palengvinti jo integraciją į visuomenę, taip pat šeimos pagausėjimas ir puoselėjami artimi ryšiai su partnere gali būti pagrindiniu veiksniu, motyvuojančiu asmenį nenusikalsti. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai leido daryti išvadą, kad nuteistojo M. Širono pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti“, – rašoma komisijos nutarime.

Pakeistas anksčiau nepalankus teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismas spalio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo į laisvę, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis.

Po šio teismo sprendimo nuteistasis su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. M. Šironas skunde pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija jau penktą kartą siūlo jam taikyti lygtinį paleidimą, taip buvo įvertintos jo nuoseklios pastangos integruotis į visuomenę.

Teisėjas skundą patenkino, manydamas, kad komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. Širono asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

„Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo“, – rašoma teisėjo Algirdo Remeikos trečiadienį priimtoje nutartyje, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

Teismo dokumentuose taip pat rašoma, kad M. Šironas yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo individualiame plane numatytas priemones, jo elgesys disciplinuotas.

ELTA primena, kad M. Šironas 2014 m. kovą Utenoje sukėlė tragišką avariją – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), jis nepakluso policijos reikalavimams sustoti.

Bėgdamas nuo policijos ir esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik tris kartus viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį. Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, M. Šironas nekreipė dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esamo riboto matomumo vairuotojas neturėjo galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių.

Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 km/h greičiu įlėkęs M. Šironas taranavo taksi automobilį „Renault Megane“, žuvo taksistas ir dvi keleivės.

Pasikartojus situacijai dėl masinio kontrabandinių balionų siuntimo iš Baltarusijos į Lietuvą, premjerė Inga Ruginienė žada visišką sienų uždarymą su šia kaimynine šalimi.

„Jei dar pasikartos tokie nemaži balionų kirtimai mūsų sienos, reaguosime čia ir dabar ir sienas uždarysime su Baltarusija“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

„Nuolaidų šiuo klausimu Baltarusijai nedarysime“, – pridūrė ji.

I. Ruginienės teigimu, tokį sprendimą pradžioje vienai parai priimtų Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir tuomet kreiptųsi į Vyriausybę dėl sienų uždarymo pratęsimo.

Ji sakė besitikinti, jog nemažos galios sustabdyti oro balionų srautą turinti Baltarusija išgirs siunčiamą žinutę.

„Niekas neturi iliuzijų, kad su šituo kaimynu galima atsisėst prie bendro stalo ir sutart kažką, tai mes ir sakome, kad jeigu srautas bus, mes imsimės atsakomųjų priemonių“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

NKVC vadovas: naktinių meteorologinių balionų incidentas – intensyviausia jų invazija šiemet

Pasak premjerės, šiuo metu duomenų, jog meteorologinių balionų paleidimas būtų hibridinė ataka, nėra.

„Šiai dienai duomenų, kad tai yra koordinuota (Baltarusijos autokratinio prezidento Aliaksandro – BNS) Lukašenkos operacija, nėra, tai yra kontrabandinis cigarečių judėjimas“, – tikino ji.

Šiuo metu veikia du valstybes sienos perėjimo punktai Medininkuose ir Šalčininkuose. Jie dėl meteorologinių balionų Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo įsakymu buvo trečiadienį uždaryti nuo 2.30 iki 9 valandos.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pareiškė, kad tokie veiksmai smogia sektoriui, tačiau, pasak premjerės, institucijos privalo reaguoti.

„Suprantu, kad trukdo dirbti, bet lygiai taip pat negalime nereaguoti, nes balionai trukdo dirbti ir mūsų oro uostui, jei nereaguosime, tie srautai nesibaigs, o tik didės“, – kalbėjo ji.

Kaip skelbė BNS, naktį iš antradienio į trečiadienį į Lietuvą įskrido keliasdešimt kontrabandinių balionų.

Dėl to buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas, paveikiant apie 30 skrydžių ir per 4 tūkst. keleivių, laikinai uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.

Pasak premjerės, numatomos ir kitos priemonės: atsakomybės už kontrabandinę veiklą griežtinimas, diskusijos su Lietuvos verslu dėl techninių būdų užkardyti tokių balionų patekimą į Lietuvą.

„Iki penktadienio vidaus reikalų ministras įsipareigoja pateikti pasiūlymą dėl technologinių priemonių, kuomet būtų galima blokuoti SIM korteles, kurios būna kartu su balionais“, – sakė premjerė.

I. Ruginienės teigimu, komisijos posėdžio metu ją tarnybos patikino, kad SIM kortelių blokavimas yra veiksminga priemenė, nes „kontrabandininkams nėra tikslo siųsti krovinio, jeigu jo kitoje sienos pusėje bus neįmanoma pasiekti“.

Kitą savaitė planuojamas dar vienas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis įvertinti tai, „kaip vyksta procesas“.

Buvęs kultūros ministras Ignotas Adomavičius sako dėl visuomenininko Andriaus Tapino teiginių kreipęsis į teisėsaugą, kaltina šmeižtu.

„(Kreipiausi – BNS) dėl šmeižto, pagal baudžiamasis kodekso 154 straipsnį. Dėl to, kad yra melaginga informacija“, – žurnalistams antradienį teigė jis.

„Spalio septintą dieną socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas Andrius Tapinas paskelbė viešą įrašą, kuriame nurodoma, kad neva Kultūros ministerijoje buvo vykdoma informacijos paieška ir surinkimas, susijęs su mano, kaip ministro, nurodymais. Įraše pateiktų teiginių turinys sudaro melagingą mano, kaip buvusio valstybės pareigūno, reputaciją žeminančią informaciją“, – kalbėjo I. Adomavičius.

A. Tapinas teigia, kad I. Adomavičiaus nurodymu ministerijoje neteisėtai rinkta informacija

Kiek anksčiau A. Tapinas, remdamasis šaltiniu ministerijoje, pranešė, jog su I. Adomavičiumi po Kultūros ministerijos kabinetus vaikščioję neprisistatę asmenys iš institucijos darbuotojų kompiuterių rinko informaciją.

Dėl šios informacijos Generalinė prokuratūra policijai pavedė atlikti aplinkybių patikslinimą.

Pats I. Adomavičius taip pat tikino, jog ministerijoje nebuvo pašalinių asmenų.

„Nebuvo. Galiu pasakyt taip. Dvi dienos yra iš viso nuotoliu, visi dirba. Tai negalėjo niekas iš viso vaikščiot pas žmones, nes jie nedirba, ketvirtadienį, penktadienį dažniausiai jų nėra“, – kalbėjo jis.

„Antras dalykas, aš pats net nesu vaikščiojęs po ministeriją. Aš ateidavau į ministeriją, į savo kabinetą ir pas mane visi ateidavo kaip pas ministrą, nes nėra kada“, – sakė buvęs ministras.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ palikus valdančiąją daugumą šios partijos atstovai Energetikos ministerijoje – viceministras Arnoldas Pikžirnis ir kanclerė Rasa Kiūdytė – paliko partiją, kad galėtų tęsti pareigas būsimoje Vyriausybėje.

„Žmonės tiesiog bando išsaugoti savo pozicijas ir tapti socialdemokratais, nieko naujo po saule nėra“, – pirmadienį BNS sakė demokratų lyderis Saulius Skvernelis.

„Taip, galiu patvirtinti, abu iš partijos išėjo ir turbūt taps socdemais. Galime tik pasidžiaugti, kad stipriname kolegų socialdemokratų gretas“, – pridūrė jis.

Praėjusių metų pabaigoje demokratams su socialdemokratais ir „Nemuno aušra“ sudarius valdančiąją koaliciją, partijai buvo priskirta atsakomybė už Energetikos ministeriją.

Į ministrus tuomet deleguotas nepartinis Žygimantas Vaičiūnas, viceministru paskirtas „Vardan Lietuvos“ narys Arnoldas Pikžirnis, ministerijos kanclere – partijos narė R. Kūdytė.

Subyrėjus šiai koalicijai atsakomybė už Energetikos ministeriją iš pradžių teko „Nemuno aušrai“, o prezidentui Gitanui Nausėdai siekiant ministru išlaikyti Ž. Vaičiūną, galiausiai – Lietuvos socialdemokratų partijai.

S. Skvernelis BNS sakė, kad džiaugiasi, jog kolegos daro karjerą.

„Džiaugiuosi, kad žmogus, kuris iš nieko, iš jaunimo, iš tuščios vietos buvo pakilęs ir partijoje, ir viceministru tapęs, užaugintas žmogus toliau daro karjerą. Džiaugiuosi, kad galės toliau darbuotis energetikos srityje, dabar, aišku, po socdemų vėliava. Per kitus rinkimus gal dar kokia nors vėliava bus, bet tai dar kartą parodo, kad pas socdemus yra badas“, – tvirtino demokratų lyderis.

R. Kiūdytė pirmadienį BNS patvirtino rugsėjo pradžioje išstojusi iš Demokratų sąjungos.

Ji teigė, kad šis žingsnis nesusijęs su darbu Energetikos ministerijoje.

„Tai mano asmeninis sprendimas, nusprendžiau išeiti iš partijos ir būti nepartine. (…) Visą savaitę atostogauju, esu ne Lietuvoje, tai nieko bendro neturi su tokiai siūlymais (likti pareigose pakeičiant partiją – BNS), kol kas nežinau, ar tęsiu darbą“, – sakė R. Kiūdytė.

Energetikos ministro Ž. Vaičiūno politinėje komandoje dar dirba demokratai Laima Nagienė ir Alvydas Sakavičius.

36-iąsias Baltijos kelio metines Kaunas kviečia paminėti miestiečių jau pamėgtoje vietoje – Nemuno saloje. Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 19 val. ant Mokslo ir inovacijų centro stogo skambės laisve pulsuojanti koncertinė programa. Renginio organizatorius festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ją dovanos kartu su Kauno bigbendu, operos solistu tenoru Edgaru Davidovičiumi ir dainininku, įvairių televizijos projektų dalyviu Tadu Juodsnukiu, koncertą ves – aktorius ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas.

Nemuno saloje skambės auksinės praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio dainos

Kauniečių mylimas festivalis „Operetė Kauno pilyje“ jau trečią kartą organizuoja koncertinį renginį ir prisideda kultūriškai aktyvinant Nemuno salos erdves. Ant Mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ stogo buria muzikos bendraminčių gretas ir kviečia kartu minėti svarbų mūsų šaliai istorinį įvykį.

Baltijos kelias yra viena svarbiausių politinių demonstracijų Baltijos šalių istorijoje. Ši taiki manifestacija įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai lietuviai, latviai ir estai susijungė į 600 km ilgio gyvąją grandinę. Šiuo būdu pasauliui demonstravome, kad siekiame taikiai kovoti už savo šalių laisvę. Tądien apie 2 milijonai žmonių susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino ir nutiesė kelią į Nepriklausomybę.

Trečius metus ant „Mokslo salos“ stogo rengiamame koncerte Baltijos keliui atminti girdėsime visame pasaulyje garsiausios grupės THE BEATLES populiariausias ir gražiausias dainas: „Let it be“, „Yesterday“, „Help“, „Hey Jude“, „Strawberry Fields Forever“ ir kt. Klausytojai taip pat sužinos įdomių detalių apie grupės kūrybą ir gyvenimą. Dainas atliks pripažinti dainininkai Edgaras Davidovičius ir Tadas Juodsnukis. Drauge su pasaulio džiazo profesionalų pripažintu kolektyvu – Kauno bigbendu – jie sukurs nuostabų biografinį koncertą.

Populiariausia visų laikų muzikos grupė THE BEATLES visada liks ant pasaulio muzikos pjedestalo. Nuo susikūrimo iki karjeros pabaigos vaikinai sukūrė daugiau superhitų nei per dešimtmetį sukuria visi pasaulio atlikėjai kartu sudėjus ir išliko populiari iki šių dienų. THE BEATLES nepraranda ne tik savo senųjų gerbėjų, bet nemariu savo muzikos skambesiu pritraukia ir galybę jaunų muzikos mylėtojų. Nors hipių laikai seniai praeityje, o lietuviai santūrūs klausytojai, bet puikios, gyvai atliekamos dainos ir nuoširdus bendravimas niekada savo žavesio nepraranda. Koncerto metu netrūks dainininkų ir Kauno bigbendo improvizacijos, o vakaro nuotaiką sustiprins dialogai su publika.

Muzikinė programa „Legendinės grupės THE BEATLES dainos“ – tai galimybė praleisti puikų vakarą su nuostabia muzika, profesionaliais atlikėjais, džiaugtis muzikine dovana vertinantiems puikų atlikimą ir pelnytai legendinėmis tapusiomis dainomis, o taip pat dalyvauti reikšmingos istorinės datos minėjime.

Koncerto pagrindinis atlikėjų kolektyvas Kauno bigbendas jau daugiau kaip trisdešimt metų yra vienas svarbiausių Kauno džiazo kultūros centrų. Jis tapo svarbiausių šalies džiazo įvykių liudininku, dalyviu ir kūrėju. Jau kelioms kartoms Kauno bigbendas yra gyva džiazo legenda, su juo koncertavo beveik visi šalies džiazo meistrai: Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Saulius Šiaučiulis, Olegas Molokojedovas, Arkadijus Gotesmanas, Pavelas Giunteris, Vytautas Grubliauskas, Neda Malūnavičiūtė ir kiti. Be šio kolektyvo sunkiai įsivaizduojamos kasmetinės Lietuvos džiazo šventės: „Kaunas Jazz“, Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Šiaulių bigbendų festivalis, o Birštone bigbendas groja nuo pat festivalio įkūrimo. Festivalių scenose nuskambėjo ne vienas įsimintinas koncertas, publikai pristatytos pasaulinio garso muzikos įžymybės, o su jomis Kauno bigbendas gastroliavo Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje.

Kauno bigbendo muzika skamba ir prestižinėse koncertų salėse, ir daugiatūkstantinėse arenose. Kolektyvo avanscenoje muzikavo ne tik aukščiausios prabos džiazo profesionalai, bet ir estrados, popmuzikos atlikėjai. Tačiau kolektyvo ambicija – ne sensacijų vaikymasis, o profesionalumas ir džiazo sklaida. Šią nuostatą bigbendui nenuilstamai skiepijo vienas jo kūrėjų, pianistas Romualdas Grabštas. Jo kryptį toliau tęsė kiti Kauno bigbendo dirigentai: Skirmantas Sasnauskas, Petras Tadaras, Liutauras Janušaitis, Jievaras Jasinskis ir dabartinis vyriausiasis bigbendo dirigentas Tomas Botyrius.

Tad nepraleiskite progos rugpjūčio 23 d. 18 val. Nemuno saloje ant mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ pasiklausyti prisiminimus žadinančios geros muzikos bei pajausti smagaus bigbyto ritmus. Kviečiame dalyvauti, džiazuoti ir dar kartą pasidžiaugti savo laisve!

Renginio organizatorius: festivalis „Operetė Kauno pilyje“

Renginys nemokamas.

Penktadienio popietę kauniečiai informavo apie eismo įvykį 130 kelyje Prienai–Kaunas. Pranešama, jog po smūgio vienas automobilis rėžėsi į medį.

„Prie Prienų avarija, pašto mašina į medį įvažiavus“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ apie 15.40 val. rašė vaizdo įrašu pasidalijęs skaitytojas.

Jame galima matyti, kad avarijos metu susidūrė du automobiliai – vienas jų liko ant kelio, kitas, paženklintas „Lietuvos pašto“ logotipu, po smūgio trenkėsi į medį.

https://www.youtube.com/watch?v=_6ilabimvra

Navigacijos programos „Waze“ duomenimis, avarija įvyko 130-ame kelyje ties Strielčiais, šioje kelio atkarpoje susiformavo nedidelė eismo spūstis.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog visai neseniai – liepos 29-ąją – „Lietuvos pašto“ logotipu paženklintas automobilis pateko į avariją ir Kaune. Tąkart Kovo 11-osios gatvėje po susidūrimo su kitu automobiliu pašto automobilis apvirto ant stogo.

Turėdami daugiau informacijos publikaciją papildysime.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai tebeieško 1945 metais gimusio Stanislovo Kalniaus.

Vyras liepos 19 d. apie 13.00 val. išėjo iš namų, esančių Kaune, Ašigalio g., ir iki šiol negrįžo, rašoma Kauno apskr. VPK pranešime žiniasklaidai.

Senjoras vidutinio kūno sudėjimo, apie 173 cm ūgio ir apie 80 kg svorio, trumpų žilų plaukų. Vilkėjo sportines tamsios spalvos kelnes, pilkus sportinius marškinėlius „Adidas“, avėjo įspiriamus juodus batus, su savimi turėjo medžiaginį prekių maišelį.

Asmenų, mačiusių ar žinančių Stanislovo Kalniaus buvimo vietą bei galinčių suteikti kitos vertingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK telefonu +370 700 60567 arba 112, rašyti el. paštu: (email protected).