Respublikinės Šiaulių ligoninės alergologai yra pelnę alerginių ligų gydymo metodikų pradininkų vardą.

Liepos 8- ąją, minint Tarptautinę alergijos dieną, kolegų ir pacientų sveikinimai, skirti gydytojoms alergologėms bei bendrosios praktikos slaugytojoms, aktyviai ir pasiaukojamai triūsiančioms sergančiųjų alerginėmis ligomis bei jų šeimos narių, visuomenės, pedagogų, medikų mokyme alerginių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimais.

Šviesios atminties vaikų gydytoja alergologe Laima Daukšienė – gydymo metodikų Šiauliuose pradininkė, Vaikų alerginių ligų skyriaus įkūrėja. Gydytoja ėmėsi organizuoti ir Briduose (Šiaulių raj.) vaikų lopšelio-darželio patalpose Vaikų ligų klinikos Alergijos ligų reabilitacijos centrą.

Šiame darželyje ir buvo įsteigtas Vaikų ligų klinikos Alergijos ligų reabilitacijos centras, į kurį buvo guldomi vaikai, kuriems diagnozuotos sunkios alergijos formos. O gydytoja Laimutė Daukšienė paskirta Vaikų ligų klinikos Vaikų alergijos skyriaus vedėja.

Anuomet gydytojos buvo pasiryžusios kurti naują Lietuvos ateitį, kurioje gyvenantys alergija sergantys žmonės jaustųsi gerai. Gydytojos ir slaugytojos ne tik gydė sunkiai sergančius vaikus, bet ir rašė scenarijus, kūrė pasakas ir net įsteigė „Zuikių alergikų“ mokyklėlę, kurią lankantys vaikai mokėsi gyventi su alergija.

Buvo akivaizdu, jog žmonės neturi žinių apie mitybos reikšmę savijautai, sergant alergija. Pamažu supratimas keitėsi, patys vaikai jau pasakydavo, jog jiems negalima duoti apelsinų, mandarinų ar šokolado.

Sparčiai keitėsi požiūris ne tik į alergijos, bet ir į bronchų astmos gydymą. Atėjo supratimas, jog ne tik tabletė įveiks ligą, kad reikia pačiam ligoniui stebėti savo ligos simptomus ir nedelsiant padėti sau, įkvėpus reikiamą vaistą. Prasidėjo ligonių mokymas gyventi su liga.

Tiesa, entuziazmas truko neilgai – iki 2000 metų. Keitėsi ir šalies politika, buvo nuspręsta, kad mamos galės auginti vaikus, nebereikės nei darželių, kuriuos imta masiškai uždarinėti, pastatus griauti. Nebereikėjo ir Vaikų alergijos reabilitacijos centro, kuris taip pat buvo uždarytas.

Nors alergijų nemažėjo, atvirkščiai – daugėjo, nes sparčiai daugėjo alergizuojančių žmogaus organizmą importuojamų bei šalyje gaminamų maisto produktų, kurių sudėtyje nemažai cheminių priedų, buityje daugėjo cheminių priemonių. Tačiau kompiuterių pagalba daugėjo ir informacijos apie ligą, prieinamos kiekvienam žmogui. Daugėjo ir diagnostikos bei gydymo galimybių, medicininių priemonių padėti varginamiems alergijų. Medicinos pagalbą jau galėjo suteikti ir šeimos gydytojas, kuris pirmas pamato ligos varginamą vaiką.

Nuo 1992 metų Briduose buvusiame Vaikų alerginių ligų skyriaus padalinyje – reabilitacijos centre pradėjo dirbti ir gydytoja vaikų alergologė Regina Mačiulienė. Drauge su ja keletą metų teko dirbti ir slaugytojai Zitai Ancienei.

Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Zita Ancienė, alergologinių, provokacinių mėginių pradininkė, per tris dešimtmečius dirba vaikų alergologiniame procedūriniame kabinete, atlieka imunoterapiją, provokacinius mėginius. Už pasiaukojamą darbą Z. Ancienei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas ir įteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos garbės ženklas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vaikus ir suaugusiuosius, sergančius  alerginėmis ligomis, moderniomis metodikomis bei naujos kartos medikamentais gydo gydytojos Jūratė Greičiuvienė, Dina Striūpaitienė, joms talkina bendrosios praktikos slaugytojos Angelė Bogušienė, Virginija Rugenienė ir Gitana Žiemelienė.

Gydydamos alergija sergantį pacientą medikės gali matyti, kaip akivaizdžiai keičiasi gydomas žmogus, matyti žmonių džiaugsmą, kai pagaliau sužino, kaip gydytis ir ko saugotis. O šią dieną, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į alergines ligas, jų paplitimą, priežastis, sunkumus su kuriais susiduria sergantys žmonės, dėmesys tenka ir medikams, profesinį gyvenimą skyrusiems sergančiųjų alerginėmis ligomis patiriamiems sunkumams lengvinti.

• Parengė Zita Katkienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.

Įstaigos bus vertinamos ir pagal tokius rodiklius kaip pacientų pasitenkinimas paslaugomis, darbuotojų kaitos dažnis, išvengiamų hospitalizacijų skaičius, vyresnių nei 65 m. žmonių skiepijimas gripo vakcina.

Siekiama skatinti šalies gydymo įstaigas dar racionaliau naudoti finansinius išteklius, efektyviau koordinuoti įstaigų veiklą ir teikti kokybiškesnes paslaugas, orientuotas į pacientą.

Nustatyti siektini rodikliai apima įvairius veiklos aspektus ir yra taikomi skirtingoms asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupėms.

Papildomai atskirtos tokios įstaigų grupės kaip pirminės sveikatos priežiūros centrai, sveikatos centrai, reabilitacijos ir slaugos įstaigos, Nacionalinis kraujo centras bei Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Tai leis taikyti konkrečioms įstaigų rūšims labiau pritaikytus ir aktualius veiklos rodiklius.

Pagal atnaujintus vertinimo rodiklius, įstaigų vadovai, kurie netinkamai valdo finansinę situaciją ir metų pabaigoje įstaiga pasiekia neigiamą finansinį rezultatą – neteks daugiau balų, skaičiuojant jų darbo užmokesčio kintamąją dalį.

Pagal naują tvarką visų įstaigai taikomų rodiklių, kurie naudojami kintamajai daliai nustatyti, siekiami tikslai bus vertinami kompleksiškai, taip motyvuojant įstaigų vadovus siekti geresnių rezultatų.

Šalies gydymo įstaigų vertinimas kasmet yra atliekamas kovo-balandžio mėnesiais, jo metu už kiekvieną rodiklį skiriami balai, paskui jie susumuojami. Šie įvertinimai tampa pagrindu skiriant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimo kintamąją dalį.

Tokia sistema skatina kryptingą pažangą, efektyvumą ir pacientų lūkesčius atitinkančių paslaugų teikimą.

2025 m. gegužės 21 d. SAM patvirtintą įsakymą Nr. V-482 dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių, galite rasti čia.

• SAM Komunikacijos skyrius

UAB „Gilesta group“ darbuotojai, statantys Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro pastatą, penktadienio popietę iškėlė simbolinį pabaigtuvių vainiką.

Statytojui – garbė pranešti, kad statyba baigiama, o Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovui Mindaugui Pauliukui – proga pasidžiaugti, padėkoti ir vaišėmis „išsipirkti“ vainiką, pranešantį, kad baigti Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro, kuriame bus teikiamos antrinio lygio paslaugos – gydomi lengvomis ar sudėtingesnėmis infekcinėmis ligomis sergantys pacientai, pastato konstrukcijos darbai.

Vainiko iškėlimas neliko nepastebėtas. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, drauge su ligoninės Ūkio skyriaus vedėju Egidijumi Urba, direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjiene, į statybvietę atėjo ne tuščiomis.

Padėkojęs statybų pabaigtuvių vainiko pakėlime dalyvavusiems statinio statybos vadovams Kirilui Gainulinui, Ridui Marozui ir projektų inžinieriui Aivarui Vodeikiui, įteikė krepšelį vaišių, ir palinkėjo sėkmingų baigiamųjų darbų, kurių dar liko nemažai.

Įgyvendinant Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvą „Infekcinių ligų gydymo paslaugų modernizacija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“ statomas trijų aukštų ILC pastatas, kuriame įsikurs Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius, radiologijos padalinys, du Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriai, boksai greitosios medicinos pagalbos automobiliams, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Trečiajame aukšte įsikurs didžiulė laboratorija.

Pasak statinio statybos vadovo Kirilo Gainulino, kai baigiama pastato konstrukcijos statyba, pradedama apdaila, tada ir iškeliamas pabaigtuvių vainikas. Pastatytas 6500 kv/ m dviejų dalių pastatas, kurio viena dalis – dviejų aukštų, kita – trijų aukštų.

Dirbo ne tik statybininkai, bet ir lauko tinklų specialistai, elektrikai, lietaus nuotekų, vandentiekio specialistai. Šiuo metu darbus pabaigė lauko tinklų specialistai ir jie išvyksta iš statybvietės. Prasidėjo vidaus darbai, apdaila.

UAB „Gilesta group“ darbuotojai – plačios specializacijos, todėl dauguma liks statybvietėje iki galo. Šiuo metu darbus baigė tik lauko tinklų specialistai ir jie išvyksta iš statybvietės, bet grįš vėliau, kai bus tvarkoma teritorija. Netrukus bus išmontuojamas ir bei išvežamas kranas, savitai puošęs ligoninės teritoriją.

„Pasisekė su oro sąlygomis, visą žiemą žmonės galėjo dirbti“, –  džiaugiasi statinio statybos vadovas Kirilas Gainulinas sėkmingais statybos darbais. Jei ir toliau darbai vyks sklandžiai, per 20 mln. Eur. vertės projektą planuojama baigti lapkričio mėnesį.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus skausmo valdymo metodas – perkutaninė elektroneurostimuliacija (PENS), padedanti sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą, praneša Kauno klinikos.

„Retomis ligomis sergantys pacientai dažnai gyvena nuolatiniame skausme, susiduria su diskomfortu, kuris trukdo kasdienei veiklai, miegui, blogina gyvenimo kokybę. Šiems pacientams įprastos skausmo malšinimo priemonės ne visada padeda, todėl nuolatos ieškome naujų gydymo būdų. Būtent PENS skausmo valdymo metodas yra skirtas tiems pacientams, kuriems visi kiti įprasti metodai nepadeda“, – sako prof. dr. Andrius Macas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas.

Naujoji procedūra nereikalauja sudėtingos operacijos, yra minimaliai invazyvi, skirtingai nei stiprūs vaistai, nesukelia priklausomybės ar mieguistumo.

„Ploni elektrodai įvedami į odą šalia pažeisto nervo, o per juos siunčiami elektriniai impulsai, kurie slopina skausmo signalus smegenyse ir nervuose, skatina natūralių skausmą malšinančių medžiagų (endorfinų) išsiskyrimą, mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir audinių gijimą“, – apie procedūrą pasakoja Liuda Brogienė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė.

Šiuo metu PENS metodas yra taikomas tik retomis ligomis sergantiems pacientams gydyti, tačiau juo galima gydyti ir kitas įvairias būkles: kirkšnies srities pooperacinius skausmus, trišakio nervo sukeltus galvos ar kitų nervų pažeidimo skausmus.

„Tikimės, kad ateityje šiuo pažangiu metodu bus gydomi ir kiti lėtinius skausmus patiriantys pacientai. Šis metodas gali būti pasitelkiamas, kai nepadeda ar negalimas medikamentinis ar kitas invazinis gydymas, dažniausiai tai yra aktyviai nuo onkologinių ligų besigydantys pacientai“, – teigia L. Brogienė.

Kauno klinikose ši procedūra pradėta taikyti šių metų sausį. Per pirmąjį mėnesį PENS metodu buvo gydyti šeši pacientai.

„Pirmieji penki pacientai, praėjus savaitei po gydymo, skausmų nejaučia, džiaugiasi pagerėjusia savijauta, nebereikia kentėti varginančių skausmų“, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė.

„Šis gydymas kompensuojamas pacientams, sergantiems labai retomis ligomis, kenčiantiems lėtinį, įprastam gydymui nepasiduodantį skausmą. Sprendimą taikyti PENS terapiją priima gydytojų konsiliumas“, – sako prof. dr. A. Macas. Tikimasi, kad ateityje šis skausmo gydymo metodas bus įtrauktas į kompensuojamų gydymo metodų sąrašą ir daugiau žmonių galės juo pasinaudoti.

Per metus PENS metodu planuojama gydyti per 30 pacientų. Anot profesoriaus, jei ligonių kasos šį gydymą apmokėtų, per metus pacientų skaičius galėtų išaugti iki 100.

Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyryje per metus konsultuojami apie 6 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos. Dažniausiai jie kreipiasi dėl skausmo sukelto stuburo ir sąnarių patologijos. Taip pat atvyksta pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, po chirurginių intervencijų, traumų bei sergantys onkologinėmis ligomis.