Lietuvai per ateinantį penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti europiniais pinigais.

„Akivaizdu, jog visas finansavimas tikrai negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras pirmininkas. – Apie tai šnekama Europos mastu ir turi atsirasti ir didėti Europos gynybos fondas bei atsirasti tam tikras paskolų fondas, panašus į RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) fondą.“

„Taip kad čia bus, matyt, sudėtinis finansavimas, kuris, mano galva, būtų logiškas, nes gynybos klausimas svarbus visai Europai“, – pridūrė jis.

Sprendimą Lietuvai nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP penktadienį priėmė iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT).

Galutinį sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto dydžio turės priimti parlamentas. Biudžeto projektą kasmet rengia Vyriausybė.

Finansavimo šaltinių paieškos

Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“.

Savo ruožtu G. Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog didžiąją dalį sudarys skolintos lėšos.

„Didelę dalį gynybos finansuosime iš valstybės skolos, o tai reiškia, kad ekonominio prieaugio papildomos lėšos, kurios papuls į biudžetą, bus nukreipiamos į švietimo sistemą, sveikatos sistemą, kultūrą ir panašius visai Lietuvai svarbius dalykus“, – aiškino premjeras.

Tuo metu Seimo opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti tvarių finansavimo šaltinių.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau teigė, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

Parlamentaras BNS sakė, kad jo vadovaujama frakcija Seime dėl išlaidų gynybai didinimo apsispręs tik pamačiusi, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos ir iš kokių šaltinių jos bus paimtos.

R. Žemaitaitis taip pat pabrėžė, jog naujiems mokesčiams „aušriečiai“ nepritars.

„Dėl finansavimo priemonių reikės priimti sprendimus. Ne tik R. Žemaitaitis kritikavo, visi kelia klausimą, iš ko bus finansuojama. Dėl to šiandien yra Vyriausybei didelė užduotis sugebėti finansuoti einamąsias valstybės gyvenimo išlaidas, jos yra labai svarios, nes žmonės yra pirmiausia, po to visa kita. Apie tai ir kalbėsime su koalicijos partneriais ir Seimu“, – sakė premjeras.

A. Kubiliaus vaidmuo

G. Paluckas sutiko, jog sprendžiant klausimą dėl paramos gynybai europiniais pinigais bus svarbi už gynybą ir kosmosą atsakingo eurokomisaro Andriaus Kubiliaus pozicija.

Vis tik jis pabrėžė, jog galutinius sprendimus Europos Sąjungoje (ES) priima šalys narės.

„Europos Komisija neturi Europos biudžeto, tą biudžetą suneša atskirai visos šalys, didžiosios ekonomikos. Tai jeigu didžiosios ekonomikos nėra linkusios rūpintis gynyba kaip ES klausimu, tai, matyt, ir turėsime iššūkių“, – teigė socialdemokratas.

„Bet šiandien yra ir gerų ženklų, jog yra telkiamas didžiulis beveik 500–600 mlrd. paskolų fondas, iš kurio mažesnės ekonomikos, mažesnės valstybės galės pasiskolinti ir atitinkamai finansuoti gynybos poreikius“, – pridūrė jis.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Jonavos rajone esančio Šveicarijos kaimo progimnazijos bendruomenę purto neramumai dėl dviejų čia besimokančių vaikų. Mokinių tėvai tikina jau nuo spalio mėnesio bijantys leisti savo atžalas į mokyklą – esą septintokė paauglė su savo broliu visus terorizuoja ir skriaudžia, o antradienį į mokyklą teko vykti net policijos pareigūnams.

Viena mama pranešė, kad antradienį paauglė neva net sumušė lietuvių kalbos mokytoją, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai užfiksavo kitą situaciją – pasak jų, policija šioje mokykloje iš tiesų apsilankė, tačiau dėl kitos priežasties – paauglė save žalojo.

Tai patvirtino ir Jonavos rajono Švietimo skyriaus vadovė, pridūrusi, kad toks incidentas progimnazijoje – jau ne pirmas. Mokyklos vadovybė situaciją komentuoti atsisakė.

Koridoriais vaikščioti bijo net mokytojai

Portalą Lrytas antradienį pasiekė mamos Jolantos pagalbos šauksmas. Du jos vaikai mokosi Jonavos rajone esančioje Šveicarijos progimnazijoje. Spalio mėnesį į šią ugdymo įstaigą pateko brolis ir sesuo – septintokė ir pirmokas.

Pasak Jolantos, vos šiems vaikams įžengus į ugdymo įstaigą prasidėjo problemos. Ypač agresyviu elgesiu pradėjo pasižymėti septintokė paauglė.

„Kaip suprantu, jie buvo pašalinti iš ankstesnių mokyklų. Kiek žinau, sesers globą turi močiutė, o berniukas gyvena pas mamą. Ir prasidėjo tokios „linksmybės“, kad kai kurie mokytojai bijo eiti į pamokas, antrame aukšte iš langų išimtos rankenos, kad mergaitė neišmestų kitų vaikų pro langą.

Mano mergaitė bijo eiti į tualetą, nes ji nuėjusi peršoka per pertvarą ir gąsdina vaikus. Apie jos keiksmažodžius, grubų elgesį net nėra ką šnekėti – tai yra neadekvatus vaikas, nes ji ir prie mokytojų, prie visų agresyviai elgiasi.

Jai visada atrodo, kad jos brolį kažkas muša, ir ji spjaudo, stumdo, muša kitus. Jos brolis nuolat skriaudžia ir mano vaiką – buvo situacija, kad jis jam perkando džemperį, kandžioja rankas – kaip koks žvėriukas.

Iš pradžių dar savo vaiką mokinau, kad rodyk meilę, bandyk tartis, bet beviltiška“, – pasakojo moteris.

Jolanta dėl susidariusios situacijos raštu kreipėsi ir į mokyklos direktorę, ir į Jonavos švietimo skyrių, bet realios pagalbos teigė nesulaukusi.

Iš Švietimo skyriaus mama išgirdo atsakymą, kad tai yra „kilnojama problema“, o progimnazija neva deda visas pastangas, kad ją išspręstų.

„Iš direktorės gavau atsakymą, kad mokykla užtikrins papildomą mokytoją šalia to pirmoko, kad užtikrintų jo gerą elgesį. O ta septintokė mergaitė nuolat grasina papjauti, nužudyti, buvo atsinešusi ar žirkles, ar peilį į mokyklą.

Mokytojas atėmė, bet sakė, kad vos pavyko – ji labai stipri.

Bet šiandienos incidentas yra tas, kada jau esu visiškai sukrėsta – į mokyklą buvo iškviesta policija, nes ta septintokė sumušė lietuvių kalbos mokytoją. Tai yra baisūs dalykai“, – pasakojo Jolanta.

Pasak mamos, tokie žiaurūs incidentai dažniausiai vyksta pertraukų metu.

„Aš pati girdėjau, kaip ji eidama koridoriuje rėkė – žinokite, baisus riksmas. Aš suaugusi, bet man buvo nejauku, o ką vaikai išgyvena viduje, iš viso yra katastrofa“, – aiškino ji.

Mokyklos direktorė esą Jolantai tik apgailestavo, kad nieko nepadaryti negali.

„Aš labai atsiprašau, kad taip pasakysiu, bet kažkurios mokyklos sugebėjo jais atsikratyti, tačiau šitoje vietoje tolerancijos riba jau išbalansuota.

Susirašėme su kitomis mamomis, ir mintis yra keisti mokyklą, bet kodėl aš turiu savo vaikus išplėšti iš tos komforto zonos, kurioje jie buvo, kai klasėje turime turime tokią didelę nelaimę?

Turime baisiai nepavydėtiną situaciją“, – tvirtino mama, pridūrusi, kad susišnekėti negali ir su pačia vaikų motina.

Teko įsikišti policijai

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad policija antradienį progimnazijoje iš tiesų lankėsi, bet ne dėl sumušimo, o dėl kitos priežasties – paauglė bandė save žaloti.

„10:35 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad nepilnametė bando save žalotis, yra agresyvi. Nuvykus medikai ją išsivežė į gydymo įstaigą“, – portalui Lrytas pranešė O. Vaitkevičienė.

Apie galimą mokytojos sumušimą pareigūnai kol kas duomenų neturi.

Savo ruožtu progimnazijos atstovai situaciją komentuoti atsisakė. Direktorės pavaduotoja ugdymui Jolanta Jaščemskė tvirtino negalinti pateikti jokios informacijos apie mokykloje nutikusį incidentą.

„Šiuo metu vyksta tyrimas ir mes jokios informacijos neteikiame. Aš negaliu nieko sakyti ir nieko komentuoti, nesu įpareigota teikti informaciją“, – nurodė mokyklos atstovė.

Tuo metu Jonavos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė situaciją Šveicarijos progimnazijoje apibūdino kaip sudėtingą – pasak jos, tarnybos į mokyklą vyksta jau ne pirmą kartą, nes paauglė iš tiesų linkusi save žaloti.

„Kokios priežastys ten viduje atsitiko, aš tikrai nežinau, nes mane informavo jau po fakto – sakė, kad aiškinasi. Jos toks būdas atkreipti į save dėmesį“, – portalui Lrytas sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Pasak V. Kolesnikienės, septintokę medikai antradienį iš mokyklos išsivežė į gydymo įstaigą.

„Dažnai taip būna, kokius tris keturis kartus jau. Ne pirmas kartas. Mergaitė nors ir paauglė, bet yra aukšta ir stambi, ir ji turi labai daug jėgos, kai yra agresijos priepuoliai“, – aiškino savivaldybės atstovė.

Tiesa, ji taip pat neturi žinių, kad antradienį mokykloje nuo paauglės rankos galėjo nukentėti ir mokytoja.

„Galbūt kai atiminėjo tą žalojimosi įrankį, bet aš tikrai neturiu tokios informacijos. (…) Galbūt čia perpasakojimai.

Aišku, tokie įvykai sukrečia ir mokykla nelabai žino, kaip elgtis, bet kadangi ne pirmas atvejis, tai jie jau žino, kad reikia kviesti policiją ir greitąją – visa tai jie ir padarė“, – komentavo V. Kolesnikienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.