Trečiai savaitei pratęstas reabilitacinis gydymas Respublikinės Šiaulių ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos centre sveikatą po sunkių sužalojimų, patirtų kare su Rusijos agresoriais, jėgas atgaunantiems penkiems Ukrainos kovotojams – specialiojo policijos dalinio kariams.

Kariai  Artemas Vyšnia, Illia  Bondarenko, Petro  Kanivets,  Evgenijus  Haidukas ir  Arturas  Kononovyčius neslepia, kad po šautinių žaizdų, sužalojusių ne tik išorinius ir vidinius audinius, bet ir kaulus, traumavusių psichikos sveikatą, visiškai pasveikti nelengva.

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko – tai pirmieji Ukrainos kovotojai, kuriems pagalba teikiama Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, tačiau patikina, kad šioje ligoninėje reabilitacinė pagalba gali būti teikiama ir daugiau karių.

Karių reabilitacija – pirmą kartą

Penki policijos pareigūnai iš Ukrainos Dnipropetrovsko srities fronte prie Donecko ir Luhansko praleido apie metus. Iki karo nebuvo pažįstami, nes ir gyveno skirtinguose miestuose. Juos siejo bendra profesija – darbas policijos struktūroje. Prieš metus Ukrainos valdžia nusprendė į karą kviesti policijos pareigūnus ir sukūrė specialųjį policijos dalinį. „Ministerijoje nusprendė, kad ir mes turime pamatyti, kas vyksta kare“, – pasakojo Ukrainos kovotojas Ilia Bondarenko.

Deja, ilgai fronte policininkai neužsibuvo. Visi penki, patyrę daugybinių kūno sužalojimų nuo kulkų ar raketų ir dronų atakų, buvo gydomi Dnipro ligoninėje, su kuria RŠL yra pasirašiusi bendradarbiavimo memorandumą.

„Mes buvome pirmieji, kuriems po gydymo pasiūlyta reabilitacija Šiauliuose“, – pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje jėgas atgaunantys kariai.

Tačiau čia jie – neatsitiktinai. Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija aktyviai informavo sveikatos ministeriją bei ekstremalių situacijų valdymo padalinį, kad jeigu tik būtų poreikis padėti Ukrainoje gynėjams, ligoninė tikrai tam pasiruošusi.

Kai į Respublikinę Šiaulių ligoninę kreipėsi LR ambasada Ukrainoje su prašymu priimti reabilitacijai penkis nuo Rusijos agresijos Ukrainoje nukentėjusius policijos pareigūnus, buvo priimtas sprendimas padėti kariams tuo, kuo galime.

„Pats vykau į susitikimą Kijyve su ambasados darbuotojais ir Ukrainos policijos vadovais. Visi penki pas mus reabilituojami vyrai yra policininkai, pasiųsti kariauti Ukrainos fronte. Atvykus į Lietuvą, karių sveikatą vertino psichologai, psichiatrai, neurologai ir neurochirurgai, kiti specialistai. Mūsų gydytojams, slaugytojams, dirbantiems su šiais pacientais, tenka susipažinti ir su tokiomis traumomis, kokių pas mus dar nėra buvę“, – teigė ligoninės vadovas M. Pauliukas ir patikino, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė yra pasirengusi ir ateityje tokiomis paslaugomis prisidėti kovoje už taiką.

Tiek šautinių žaizdų – neįprasta

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje kasdien teikiama reabilitacija pacientams, patyrusiems kaulų lūžius, kontraktūras, išnirimus. Ambulatorinės reabilitacijos centro administratorė, kineziterapeutė-gydomojo masažo specialistė Asta Samienė sako, kad tai specialistų neglumina.

Tačiau, kare nukentėjusiems policijos pareigūnams taikant reikiamas procedūras, tenka atsižvelgti ir į patirtas kontuzijas, šautinių žaizdų sužalojimus, kurių taikoje dirbantiems medikams beveik netenka matyti.

„Traumos, kurias yra patyrę Ukrainos kariai ir su kuriomis tenka dirbti, tai yra operacijų pasekmės, jos nėra išskirtinės. Tai tas pats darbas, kaip lūžus galūnei. Ar jau matosi rezultatas, pažanga? Deja, reabilitacijos rezultatas dar taip greitai nepasimatys, nes trys savaitės – labai trumpas laiko tarpas, didelių rezultatų per tokį trumpą laiką tikrai nepavyks pasiekti“, – sako reabilitacijos specialistė Asta Samienė ir džiaugiasi šių pacientų ypatingu dėkingumu, nuoširdumu.

Skirtingi Ambulatorinės reabilitacijos centro specialistai teikia reabilitacijos procedūras kariams, kuriems  atliekamos fizioterapijos procedūros, įvairios elektros procedūros, masažas ir kineziterapija, ergoterapija, vandens procedūros.

„Visų sužeidimai labai rimti, o reabilitacijos rezultatai ne taip greitai juntami“, – sako A. Samienė.

Patys kariai taip pat dar didelės pažangos nejaučia, tačiau džiaugiasi medikų dėmesingumu, kurie

kasdien užeina į palatas, klausia, ar viskas gerai, kiekvieną rytą matuoja kraujospūdį, temperatūrą.

„Kas rytą einame į reabilitaciją, kur taikomos procedūros. Ypač masažai, baseinas labai padeda, po jų kūnas tarsi įgauna antrą kvėpavimą. Kineziterapijos kabinetas, lazerių procedūros irgi labai padeda. Esame labai dėkingi ligoninės personalui, kad mumis taip gerai rūpinasi“, – teigia kovotojas už Ukrainos laisvę Artemas Vyšnia.

Pasiryžę grįžti į frontą

Sustiprinę sveikatą po patirtų sužalojimų, atgavę jėgas, pagal galimybes ukrainiečiai pasiryžę kuo greičiau grįžti į frontą, kuriame patirti prisiminimai spaudžia ašaras ne tik patiems kariams, bet ir jų besiklausantiems žurnalistams.

Vykdydami karines užduotis Donecko srityje, kiekvienas patyrė sužalojimus.

„Mes esame specialios policijos dalinio darbuotojai, kurie kartu su kariais vykdėme karinius veiksmus Donecko, Luhansko teritorijose, į kurias veržėsi Rusijos federacijos kariuomenė“, – pasakoja Ilja Bondarenko, sužeidimą patyręs, būdamas pozicijose, skirtose sulaikyti užgrobėjus, kad neprasiskverbtų į tolimesnes Ukrainos teritorijas.

Visi drauge su juo buvę kariai taip pat buvo sužeisti.

„Aš patyriau šautinę žaizdą iš snaiperio šūvio į dešinį petį. Priekyje yra randas, o nugaroje, galima sakyti, skylė. Visi pozicijose buvę kariai gavo kontuzijas, dėl raketų ir dronų spogimų visi patiria psichines traumas, kurios ne taip lengvai ir greitai praeina. Mums padeda psichiatras ir psichologas, taip pat ir kiti gydytojai, kurių šiltas dėmesys taip pat gydo“, – pasakoja Ilja Bondarenko, policijos inspektorius, įprastą patruliavimą gatvėse po kelis mėnesius trukusių mokymų iškeitęs į kario milinę.

Visi reabilitacijoje dalyvaujantys kariai dalinasi skaudžia fronto patirtimi, rodo nuotraukų, kuriose įamžinti ligoninėse, teikiant pagalbą po sunkių sužalojimų, arba atliekantys karinę tarnybą su ginklu ant peties.

Šiandien – situacija kita. Kariai džiaugiasi, atvykę į Lietuvą.

„Norėčiau padėkoti kiekvienam, kurio rankos lietėsi prie mūsų, taip pat ambasados darbuotojams, kurie suteikė mums galimybę aplankyti Lietuvą, kur atstatoma mūsų sveikata“, – teigė du dešimtmečius policijoje dirbantis Petro Kanivets, kuriam tenka atsigauti po kaulų lūžių, sumušimų, plyšimų, kontuzijos, galvos smegenų sukrėtimo, patirto po smūgio, kai karius, sėdinčius apkasuose, nuo sprogimo jėgos užgriuvo žemės.

Atsigauti kariams padeda ir po procedūrų  pasivaikščiojimai po Šiaulius, bendravimas su žmonėmis, kurie, pasak karių, labai simpatiški ir draugiški. Stabdo tik kalbos barjeras, nes ukrainietiškai čia nekalba niekas, su vyresniaisiais pavyksta bendrauti rusų kalba, o su jaunimu be vertėjo pagalbos nei vienas nesusikalba.

Labiausia reabilitacijoje dalyvaujantiems kariams neramu dėl savo šeimų, kurios liko Ukrainoje. Kai kurių šeimos nariai yra policijos darbuotojai, kai kurie tarnauja batalione ir yra kare. Šiuo metu penki Respublikinėje Šiaulių ligoninėje reabilitaciją atliekantys kariai dar nežino, kaip bus ateityje, bet neabejoja, kad tie, kurių sveikata leis, grįš į karą. O į profesinę tarnybą planuoja grįžti visi.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Ginekologijos skyriuje trijų mėnesių praktikai atvyko būsimosios akušerės iš Belgijos Vives universiteto.

Paskutinius metus akušeriją studijuojančios būsimosios akušerės pagal studentų mainų programą Erasmus+ (ES rėmimo (studijų finansavimo, akademinio mobilumo) programa).

Jų, kaip ir daugelio kitų studentų, praktiką atliekančių Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, tikslas – susipažinti su sveikatos priežiūros skirtumais ir panašumais ES šalyse bei įgyti akušerinės patirties, prižiūrint nėščiąsias, gimdyves ir jų naujagimius.

Naujos patirtys

Būsimosios akušerės Amber Dekyvere ir Linde Avent pagal savo studijų programą atvyko praktikuotis klinikos Gimdymo skyriuje, tačiau merginas domina darbas ir kituose skyriuose, tad jos stebi medikų darbą Akušerijos, Ginekologijos, Nėštumo patologijos skyriuose. Labiausiai Belgijos studentes domina komandinis darbas, kuris yra labai svarbus šioje srityje.

Daugiausiai patirties ir emocijų būsimosios akušerės patiria Gimdymo skyriuje.

„Belgijoje gimdymą priima tik gydytojas akušeris-ginekologas, o akušeriai tik padeda gydytojui ir gimdyvei, todėl buvo labai nuostabu, kad čia naujagimį priima akušeriai“, – nauja patirtimi dalinasi Amber Dekyvere ir džiaugiasi labai įspūdinga patirtimi, pačiai paliesti ką tik gimusį naujagimį.

Todėl abi merginos dėkingos, kad akušeriai leidžia joms ne tik stebėti gimdymą, bet ir maksimaliai padėti medikams ir gimdyvėms.

Kalbintos akušerijos studentės ne tik padeda gimdymų metu, bet ir cezario pjūvio operacijose. Merginos sako, kad didelio  ginekologų darbo skirtumo operacinėje jos nepastebi, operacijų kiekiai tarp Lietuvos ir Belgijos taip pat panašūs.

Vertina medikų pastangas

Jaunos merginos labai vertina medikų kasdienį paslaugumą, geranoriškumą, pastangas padėti, kai jos būna šalia, norėdamos išmokti, sužinoti.

„Mums leidžiama įgyti daug profesinės patirties, todėl jaučiamės tapusios šios darnios komandos dalimi“, – sako Linde Avet, įsitikinusi, kad ir kitiems studentams, dalyvaujantiems Erasmus+ programoje, rekomenduos į praktiką atvykti būtent čia, kur teko patirti emocijų antplūdį, kai pirmąkart savarankiškai priėmė naujagimį.

Didžiausias sunkumas, kurį tenka įveikti praktiką Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekančioms studentėms iš Belgijos – kalbos barjeras. Merginos tam ruošėsi, tad, prireikus, naudojasi telefonuose įrašytomis balso vertimo programėlėmis.

Bendrauti su vyresniaisiais padeda kolegos, kurie anglų kalbą moka puikiai. Būsimosios akušerės pastebi, kad ir gimdyvės, kurios dažniausiai yra jaunos mamos, puikiai kalba angliškai ir bendravimo problemų neiškyla.

Laisvalaikiu Amber ir Linde mėgsta pasivaikščioti po Šiaulius, neretai užsuka ir į didžiuosius prekybos centrus. Tačiau labiausiai patinka pasivaikščiojimai prie Talkšos ežero esančiu pėsčiųjų taku.

Patinka ir lietuviška virtuvė. Jau teko ragauti ir cepelinų, ir bulvinių blynų, kurie abiems patiko.

Tikslas – būti matomais

Šiuo metu Akušerijos skyriuje praktiką pirmą savaitę  atlieka ir septynios studentės iš Graikijos bei viena studentė iš Makedonijos. Merginos mielai bendrauja tarpusavyje, dalinasi ne tik šioje ligoninėje įgyjama patirtimi, bet ir sukauptomis žiniomis ir įgūdžiais, įgytais studijuojant akušeriją savo šalyse.

Visoje ligoninėje pagal Erasmus+ mainų programą šiuo metu praktiką atlieka studentų iš Graikijos, Ispanijos, Indijos, Švedijos ir Makedonijos. Šie studentų mainai vyksta Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėjos Alinos Liepinaitienės rūpesčiu, kurios dėka ligoninė praktikos ieškantiems studentams pristatoma pasauliniu mastu.

„Šios studentės, ir visi kiti užsienio studentai (išskyrus iš Indijos), atvyksta į ligoninę dėl iniciatyvos dirbant ir bendraujant su užsienio kolegomis. Įvairiose pasaulio šalyse turiu labai daug kolegų, su kuriais palaikome ne tik šiltus santykius, bet ir bendradarbiaujame mokslo populiarinimo, tarptautiškumo klausimais“, – dalinasi A. Liepinaitienė bendrystės patirtimi, kurios dėka ir  Amber su Linde atvyko į Šiaulius.

Belgijos ligoninės akušerė Nele Vandeputte kartu su A. Liepinaitiene  būdamos draugės ir kolegės, vienos tarptautinės konferencijos metu ir aptarė studentų galimybę atvykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę praktikai. Ir po 3 mėnesių šios studentės jau yra ligoninėje.

Direktorius patarėja A. Liepinaitienė ne tik kviečia studentus atvykti į ligoninę praktikai, bet ir pati yra pasaulinio projekto „Imagine Global“ koordinatorė Lietuvoje. Šiame projekte yra daugiau nei 60 užsienio partnerių institucijų, kurių atstovai vykdo mokslinius tyrimus, skirtus gerinti akušerinę ir slaugos priežiūrą visame pasaulyje.

Patirtis tarptautinė

„Mano funkcijos yra pritraukti kuo daugiau užsienio partnerių ir jų studentų į mūsų ligoninę ir siekti, kad būtume matomi ir girdimi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu, o mokslas būtų vystomas ne tik mažame mūsų ratelyje, bet ir didesniame, pasauliniame rate“, – didžiule tarptautine patirtimi dalinasi akušerė, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė, vien per praėjusius metus per pusšimtį studentų iš įvairių pasaulio šalių prikvietusi į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Nuo vienos savaitės iki penkių mėnesių ligoninėje praktikas atliko studentų būsimųjų bendrosios praktikos slaugytojų iš Prancūzijos, Belgijos, Latvijos, Švedijos, Turkijos, Albanijos, Ispanijos ir 19 studentų iš Indijos. Taip pat 18 studentų atliko akušerijos praktiką. Ligoninėje mokėsi Graikijos, Makedonijos ir Belgijos šalių būsimieji akušeriai.

Šiuo metu į pasaulinio projekto „Imagine Global“ koordinatorę Aliną Liepinaitienę jau kreipėsi 2025 metais praktiką atlikti ketinantys 17 būsimųjų akušerių iš Graikijos, Belgijos, Portugalijos ir Norvegijos, 22 bendrosios praktikos studentai iš skirtingų šalių, atkeliavo keletas užklausų iš farmakotechnikų (Italija ir Ispanija), bei kineziterapeutų ir ergoterapeutų.

Dar tvarkomi formalumai, įvairūs dokumentai ir viliamasi, kad dauguma jaunų žmonių įgyvendins savo siekį pamatyti kitų šalių sveikatos priežiūros situaciją, jų panašumus ir skirtumus, bei pasidalinti savo patirtimi.

• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė