36-iąsias Baltijos kelio metines Kaunas kviečia paminėti miestiečių jau pamėgtoje vietoje – Nemuno saloje. Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 19 val. ant Mokslo ir inovacijų centro stogo skambės laisve pulsuojanti koncertinė programa. Renginio organizatorius festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ją dovanos kartu su Kauno bigbendu, operos solistu tenoru Edgaru Davidovičiumi ir dainininku, įvairių televizijos projektų dalyviu Tadu Juodsnukiu, koncertą ves – aktorius ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas.

Nemuno saloje skambės auksinės praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio dainos

Kauniečių mylimas festivalis „Operetė Kauno pilyje“ jau trečią kartą organizuoja koncertinį renginį ir prisideda kultūriškai aktyvinant Nemuno salos erdves. Ant Mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ stogo buria muzikos bendraminčių gretas ir kviečia kartu minėti svarbų mūsų šaliai istorinį įvykį.

Baltijos kelias yra viena svarbiausių politinių demonstracijų Baltijos šalių istorijoje. Ši taiki manifestacija įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai lietuviai, latviai ir estai susijungė į 600 km ilgio gyvąją grandinę. Šiuo būdu pasauliui demonstravome, kad siekiame taikiai kovoti už savo šalių laisvę. Tądien apie 2 milijonai žmonių susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Talino ir nutiesė kelią į Nepriklausomybę.

Trečius metus ant „Mokslo salos“ stogo rengiamame koncerte Baltijos keliui atminti girdėsime visame pasaulyje garsiausios grupės THE BEATLES populiariausias ir gražiausias dainas: „Let it be“, „Yesterday“, „Help“, „Hey Jude“, „Strawberry Fields Forever“ ir kt. Klausytojai taip pat sužinos įdomių detalių apie grupės kūrybą ir gyvenimą. Dainas atliks pripažinti dainininkai Edgaras Davidovičius ir Tadas Juodsnukis. Drauge su pasaulio džiazo profesionalų pripažintu kolektyvu – Kauno bigbendu – jie sukurs nuostabų biografinį koncertą.

Populiariausia visų laikų muzikos grupė THE BEATLES visada liks ant pasaulio muzikos pjedestalo. Nuo susikūrimo iki karjeros pabaigos vaikinai sukūrė daugiau superhitų nei per dešimtmetį sukuria visi pasaulio atlikėjai kartu sudėjus ir išliko populiari iki šių dienų. THE BEATLES nepraranda ne tik savo senųjų gerbėjų, bet nemariu savo muzikos skambesiu pritraukia ir galybę jaunų muzikos mylėtojų. Nors hipių laikai seniai praeityje, o lietuviai santūrūs klausytojai, bet puikios, gyvai atliekamos dainos ir nuoširdus bendravimas niekada savo žavesio nepraranda. Koncerto metu netrūks dainininkų ir Kauno bigbendo improvizacijos, o vakaro nuotaiką sustiprins dialogai su publika.

Muzikinė programa „Legendinės grupės THE BEATLES dainos“ – tai galimybė praleisti puikų vakarą su nuostabia muzika, profesionaliais atlikėjais, džiaugtis muzikine dovana vertinantiems puikų atlikimą ir pelnytai legendinėmis tapusiomis dainomis, o taip pat dalyvauti reikšmingos istorinės datos minėjime.

Koncerto pagrindinis atlikėjų kolektyvas Kauno bigbendas jau daugiau kaip trisdešimt metų yra vienas svarbiausių Kauno džiazo kultūros centrų. Jis tapo svarbiausių šalies džiazo įvykių liudininku, dalyviu ir kūrėju. Jau kelioms kartoms Kauno bigbendas yra gyva džiazo legenda, su juo koncertavo beveik visi šalies džiazo meistrai: Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Saulius Šiaučiulis, Olegas Molokojedovas, Arkadijus Gotesmanas, Pavelas Giunteris, Vytautas Grubliauskas, Neda Malūnavičiūtė ir kiti. Be šio kolektyvo sunkiai įsivaizduojamos kasmetinės Lietuvos džiazo šventės: „Kaunas Jazz“, Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Šiaulių bigbendų festivalis, o Birštone bigbendas groja nuo pat festivalio įkūrimo. Festivalių scenose nuskambėjo ne vienas įsimintinas koncertas, publikai pristatytos pasaulinio garso muzikos įžymybės, o su jomis Kauno bigbendas gastroliavo Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje.

Kauno bigbendo muzika skamba ir prestižinėse koncertų salėse, ir daugiatūkstantinėse arenose. Kolektyvo avanscenoje muzikavo ne tik aukščiausios prabos džiazo profesionalai, bet ir estrados, popmuzikos atlikėjai. Tačiau kolektyvo ambicija – ne sensacijų vaikymasis, o profesionalumas ir džiazo sklaida. Šią nuostatą bigbendui nenuilstamai skiepijo vienas jo kūrėjų, pianistas Romualdas Grabštas. Jo kryptį toliau tęsė kiti Kauno bigbendo dirigentai: Skirmantas Sasnauskas, Petras Tadaras, Liutauras Janušaitis, Jievaras Jasinskis ir dabartinis vyriausiasis bigbendo dirigentas Tomas Botyrius.

Tad nepraleiskite progos rugpjūčio 23 d. 18 val. Nemuno saloje ant mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ pasiklausyti prisiminimus žadinančios geros muzikos bei pajausti smagaus bigbyto ritmus. Kviečiame dalyvauti, džiazuoti ir dar kartą pasidžiaugti savo laisve!

Renginio organizatorius: festivalis „Operetė Kauno pilyje“

Renginys nemokamas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pasveikino Baltijos šalis sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa.

„Istorinis euroatlantinio saugumo pasiekimas, atveriantis naujas galimybes Amerikos energetikos sektoriui – Baltijos šalys nutraukė energetinius ryšius su Rusija“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį rašė M. Rubio.

„Sveikiname Estiją, Latviją ir Lietuvą su sinchronizacija su Europos elektros tinklais“, – teigė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad „Lietuva labai vertina laisvę ir nepriklausomybę visuose sektoriuose“.

„Rusija niekada nebegalės panaudoti energetikos kaip ginklo prieš mus. Tikimės gilesnio Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo energetikos srityje, mes pasitikime savo sąjungininkais“, – tinkle „X“ pirmadienį rašė K. Budrys.

Baltijos šalys praėjusį šeštadienį atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir dirbo izoliuotu režimu, o sekmadienį prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.

Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.

Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sėkmingai sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa.

„Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų – Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais sėkmingai baigtas“, – Vilniuje žurnalistams pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Energetikos ministerijos duomenimis, 14.05 val. Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona.

„Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus. Dabar šį puslapį užverčiame galutinai: kartu su Latvija ir Estija prisijungiame prie kontinentinės Europos elektros tinklo ir įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šalies vadovas sinchronizaciją vadino istoriniu momentu, žyminčiu ilgo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelio į energetinę nepriklausomybę pabaigą.

„Politinio spaudimo, šantažo ir sabotažo laikai pagaliau baigėsi“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas dėkojo visiems prisidėjusiems prie šio projekto: nuo technikų iki buvusių ar esamų šalių lyderių.

Trys Baltijos šalys šeštadienio rytą be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir iki sekmadienio popietės dirbo izoliuotu režimu.

Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.

Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.

Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.

Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungties „LitPol Link“, per kurią įvyko sinchronizavimas, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.

Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.

„Harmony Link“ prisidės prie stabilių sinchronizavimo operacijų ir prekybos elektros energija, užtikrinant konkurencingas kainas visuomenei ir pramonei“, – kalbėjo G. Nausėda.

„EstLink2“ kol kas neveikia – ją per Kalėdas kartu su dar dviem ryšių kabeliais, kaip įtariama, pažeidė tanklaivis, tikėtina, priklausantis Maskvos „šešėliniam laivynui“.

Iš viso Baltijos jūroje fiksuota nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 dugnu nutiestų kabelių.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

G. Nausėdos teigimu, incidentai reikalauja ypatingo Europos Sąjungos šalių dėmesio ir „ryžtingo atsako“.

„Šiandien taip pat toliau diskutuosime, kaip užtikrinti Baltijos šalių sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos tinklais saugumą. Akivaizdu, kad ES lygmeniu reikia imtis esminių veiksmų, kad būtų padidintas visos mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas“, – sakė šalies vadovas.

„Lietuva ragina Europos Komisiją ir visas valstybes nares dėti daugiau pastangų hibridinėms grėsmėms kontroliuoti. Būkime lankstesni ir veikime greičiau“, – pridūrė jis.

Įgyvendinus sinchronizavimo procesą, Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.

Energetikos ministerijos duomenimis, dėl to Lietuvoje nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių. Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai – galingiausi Baltijos šalyse tokio tipo įrenginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje.

Be šios infrastruktūros plėtros taip pat įdiegtos naujos dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispečerinio valdymo sistemos.

Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš jų apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš Europos Sąjungos Energetikos infrastruktūros tinklų priemonės.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė reaguojant į telekomunikacijų kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nutraukimą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo.

Šio ikiteisminio tyrimo metu renkant reikšmingus duomenis ir nustatant faktines povandeninių kabelių pažeidimą arba nutraukimą lėmusias aplinkybes, taip pat bus siekiama išsiaiškinti ir tai, ar kabeliai buvo sugadinti tyčiniais veiksmais siekiant diversinių, teroristinių tikslų ar konstatuoti pažeidimai įvyko dėl kokių nors kitų priežasčių, praneša prokuratūra.

Organizuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui.

L. Kasčiūnas: jei paaiškės, kad už tai atsakinga kuri nors šalis, ES turės imtis priemonių

Antradienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime laikinasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, kad jei paaiškės, jog už telekomunikacijų kabelio Baltijos jūroje nutraukimą yra atsakinga kuri nors šalis, ES privalės imtis atitinkamų priemonių.

„Atlikus tyrimus ir sužinojus, kad už telekomunikacijų kabelių nutraukimą Baltijos jūroje būtų atsakinga kokia nors šalis, Europos Sąjunga ir valstybės narės turi pritaikyti sankcijas prieš tokį destabilizuojantį sabotažą, nukreiptą prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Panašios pozicijos laikėsi ir Švedijos gynybos ministras Pal Jonson.
„Turime būti budrūs, nes saugumo padėtis mūsų kaimynystėje blogėja. Dabar glaudžiai bendradarbiaujame, kad situacija Baltijos jūroje atneštų daugiau aiškumo“, – teigė jis.

ELTA primena, kad telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė apie ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos Baltijos jūroje pažeidimą sekmadienį.

„Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Anot jo, interneto ryšį į Lietuvą „Telia“ perduoda trimis kabeliais, taigi, interneto pralaidumas dėl incidento buvo sumažėjęs trečdaliu. Pasak A. Šemeškevičiaus, ryšys vartotojams atkurtas apeinant gedimą.

Kaip skelbia portalas „lrt.lt“, tuo metu dėl povandeninio telekomunikacijų kabelio gedimo duomenų perdavimas visiškai nutrūko ir tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.

Valdančiųjų atstovai šį gedimą siejo su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sakė, kad šiuo metu yra per anksti daryti išvadas, dėl ko buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, tačiau neatmetė tiek piktybiškos veiklos, tiek negebėjimo laikytis procedūrų varianto.