The post Gydytoja alergologė Jūratė Greičiuvienė: „Apie alergiją maistui daug kalbama, tačiau žinoma mažai“ appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Vasarą dauguma mėgaujasi atostogomis ir kelionėmis į svečias šalis, kuriose dažniausiai paragaujama (ar net padauginama) neįprasto maisto, gėrimų, vaisių.
Patiekalai, pagaminti iš omarų, krevečių, midijų ar kalmarų, aštuonkojo ar jūros dumblių – tikrai ne kasdienybė lietuvių mityboje.
Dažnas pasakys: skanu ir sveika. Tačiau nutinka ir taip, kad, net neįpusėjus patiekalo, ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Ir tuomet tenka vykti į ligoninės priimamąjį, o atostogas tęsti intensyviosios terapijos skyriuje.
„Apie alergiją maistui daug kalbama, tačiau žinoma mažai“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Jūratė Greičiuvienė spaudos konferencijoje dalyvaujantiems žurnalistams.
Jūros gėrybėms – neadaptuoti
„Mūsų regiono žmonių organizmas neadaptuotas dideliems kiekiams jūros gėrybių“, – sako gydytoja J. Greičiuvienė ir patikina, kad žmonės, nuvykę į tuos regiono kraštus, kur naudojama daug jūros gėrybių produktų, neretai patiria nemalonumų, nors patiekalai galimai yra labai skanūs ir labai sveiki.
Reakcijos, kurios gali pasireikšti pavalgius jūros gėrybių – ne tik pykinimas, vėmimas, viduriavimas, virškinimo sistemos sutrikimai. Tai ir tinimai, kraujospūdžio kritimas, o tai jau – pavojus gyvybei.
Jūros gėrybių patiekalų žmonės valgo ne tik kelionėse, bet ir namie, kavinėse. Tačiau ne visi žino, kad gali būti alergiški. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad patalynės erkutės alergenai turi kryžmines reakcijas su jūros gėrybėmis. Tad visada, kai diagnozuojama alergija patalynės erkutei, gydytojai alergologai, aiškindami pacientui apie mitybos ribojimus, visada pasako, kad vengtų jūros gėrybių.
Pasak gydytojos alergologės J. Greičiuvienės, visos pietietiškos gėrybės, tarp jų ir vaisiai, taip pat yra svetimos mūsų regiono žmonėms. Egzotiniai vaisiai turi daug histaminų bei kitų elementų, kurie atpalaiduoja histaminą ir sukelia reakcijas, labai panašias į tikrąją alergiją arba pseudo alergiją.
Gydytoja pataria visus egzotinius vaisius ragauti mažais kiekiais ir tik įsitikinus, kad nealergizuoja, galima valgyti daugiau.
„Net ir mūsų auginamas braškes vaikui pradėkime duoti po vieną uogą, kita dieną – dvi, vaikas po truputį įpras ir organizmas jas ims toleruoti“, – pataria gydytoja.
Kai prasideda braškės ir vaikas jų suvalgo daug, gali prasidėti bėrimas, niežulys ir kiti nemalonūs alerginiai simptomai.
Alergija maistui – nuo kūdikystės
Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės J. Greičiuvienės, apie alergiją maistui labai daug kalbama, tačiau žinoma mažai. Tikroji anafilaksija nuo alergizuojančio maisto vystosi ne taip dažnai, bet ji pastebima jau nuo vaikų amžiaus, kai alergija maistui pasireiškia bėrimais.
Mažiems vaikams alergija gali būti karvės pienui, pasireiškianti įvairiomis odos reakcijomis. Kūdikiams tokiu atveju keičiamas maitinimas, yra specialūs mišinukai, kurie neturi karvės pieno baltymo.
Būna alergija kiaušiniui, jo baltymui, kurie sukelia nemalonių reakcijų. Alergizuojantis kiaušinio baltymo poveikis dažnai išaugamas. Maisto produktai, turintys savyje daug histaminų, gali sukelti panašias reakcija kaip alergines, bet tai labiau kaip pseudo alerginės reakcijos – jos netikros. Jos nėra ir tokios pavojingos, nes vystosi lėtai.
„Bet yra tokių maisto produktų, kaip pavyzdžiui, žuvis. Mes turime nedaug žmonių, kuriems nustatoma alergija žuviai. Ir bet koks tos žuvies patekimas į maistą gali sukelti daug nemalonumų. Turiu keletą jau suaugusių pacientų, kuriems vaikystėje buvo nustatyta alergija žuviai. Net ir suaugęs vyras, nuėjęs į svečius ir, pasivaišinęs labai skaniomis salotomis su žuvimi, pateko į reanimaciją“, – patirtimi dalinasi gydytoja alergologė ir įspėja, kad alergiškas žuviai žmogus, net atėjęs į patalpą, kur ruošiama žuvis, nuo kvapo gali pradėti dusti, jaustis negerai.
Gali būti įsijautrinimas ir žuvies kirminams, pasireiškiantis kai valgoma žalia žuvis.
Vaikams dažnai būna alergija riešutams, o ypatingai žemės riešutams. Ypač tai pastebima Amerikoje, nes ten vaikai auga, maitinami dideliais kiekiais riešutų sviesto ir labai įsijautrina.
Ir pas mus pastebimai daugėja žmonių, varginamų maisto alergijos. Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, provokuojančių alergijas. Alergines reakcijas gali sukelti įvairūs įprasti maisto produktai. Vienus alergizuoja lazdyno riešutai, kitus – žemės, graikiniai riešutai ar migdolai. Alergijas sukelia ir pienas, bulvės, salierai, kiaušinio baltymas ir trynys, morkos, pomidorai, menkė ir daugelis kitų maisto produktų.
Pagalbos kreiptis ir į vaistininką
Medikų pagalbos prireikia ir pacientams, kuriems maisto alergija pasireiškia ūmine dilgėline. Tai – staiga atsirandantis ir progresuojantis niežtintis bėrimas plintančiomis pūkšlėmis. Stebima ir gilesnių odos sluoksnių bei poodžio pabrinkimų. Dažniausiai patinsta vokai, lūpos, ausys, plaštakos, pėdos.
Dažniau į alergologus kreipiasi pacientų ir dėl atopinio dermatito – lėtinės uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežėjimu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo židiniais. Dažniausi atopinio dermatito sukėlėjai – maisto alergenai.
Į alergologų kabinetą patenka ir pacientų, varginamų virškinimo trakto sutrikimų. Kai žmogų pykina, vargina vėmimas ar viduriavimas, skauda pilvą, neretai jis nuskuba į infektologo kabinetą. Bet paaiškėja, jog ligos sukėlėjai – ne infekcijos, bet alergenai. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar dviem valandoms nuo sąlyčio su maisto alergenu.
Alergizuojantis maisto produktas gali išprovokuoti ir burnos alergijos sindromą. Pasak alergologės J. Greičiuvienė, klinikiniai simptomai atsiranda gana greitai, dažniausiai dar valgant ir sustiprėja per 5-30 minučių. Ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir suaugusiems.
Tikra alerginė reakcija vystosi ūmiai ir greitai: staiga žmogus pradeda ašaroti, čiaudėti, bėga nosis, staiga paleidžia vidurius, krenta kraujospūdis, pradeda dusinti. Pseudo alerginė reakcija yra truputį lėtesnė ir eina lėčiau. Bet kai užsiveda mechanizmai, yra tokia pati pavojinga reakcija, kaip ir tikroji.
Nepavojingos tik lėtos alerginės reakcijos, kurios išsivysto po dienos, dviejų. Jos duoda daug alergijoms būdingų simptomų, bet nėra pavojingos gyvybei.
„Net kai gydytojui nepavyksta nustatyti alergeno, bet pasireiškia ūmios alerginės reakcijos visada rekomenduoju su savimi visur nešiotis antialerginių priemonių: tablečių nuo alergijos, adrenalino autoinjektorių“, – sako gydytoja alergologė ir pastebi, kad dažnas alergijos ištiktas žmogus delsia kreiptis į gydytojus, laukia kol požymiai praeis, o liga tik gilėja.
Pas alergologą iš karto nepapulsi, nes reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Pirmoji pagalba yra vaistininkas, ligoninės Skubiosios pagalbos priėmimo skyrius, – jie tikrai rekomenduos ir suteiks veiksmingą skubią pagalbą.
Skiriami priešalerginiai tinimą ir niežulį mažinantys vaistai. Suteikus sau pirmąją pagalbą gydytoja pataria kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nukreips pacientą pas gydytoją alergologą, kuris skirs reikiamą tikslinį gydymą.
Gydytojas alergologas, atlikęs alergologinį tyrimą, gali nustatyti alergijos priežastį ir pradėti gydymą. Sergančiajam specifinėmis dozėmis leidžiamas alergenas ir organizmas palaipsniui pratinamas, kol į alergeną nebereaguoja.
• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Gydytoja alergologė Jūratė Greičiuvienė: „Apie alergiją maistui daug kalbama, tačiau žinoma mažai“ appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>The post Pro memoriam Atsisveikinama su gydytoja vaikų alergologe Laimute Daukšiene appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>Su giliu liūdesiu atsisveikinama su didelę kolegų, pacientų bei artimųjų meilę ir pagarbą pelniusia Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja vaikų alergologe Laimute Daukšiene.
Šiauliuose 1942 metų kovo 5 d. gimusi L. Daukšienė mokėsi J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1968 m. baigė Kauno medicinos institutą ir įgijo gydytojos kvalifikaciją.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo dirbti nuo 1968 m. rugpjūčio 1 d. I vaikų skyriuje gydytojo pediatro pareigose. Nuo 1982 m. I vaikų ligų skyriuje dirbo gydytoja alergologe Nuo 1992 m. tapo Vaikų ligų klinikos Alergologijos reabilitacijos centro vedėja, ir vedėjos pareigose dirbo iki 2000 m.
Alergijos žinias ji tobulino Kazanės, Kijevo, Maskvos gydytojų tobulinimosi institute. Teko gydytojai vykti į konferencijas Poznanėje, Lodzėje, Barselonoje, Berlyne, teko dalyvauti viešnagėje Stoholmo alergologijos klinikoje, kur plėtė akiratį alerginių ligų klinikos ir gydymo klausymais.
Nuo 2000 m. tęsė darbą kaip gydytoja vaikų alergologė ir gydytoja vaikų pulmonologė Vaikų konsultacijų poliklinikoje ir Priėmimo intensyviosios terapijos skyriuje. Nuo 2010 m., įkūrus Moters ir vaiko kliniką, gydytoja Laimutė Daukšienė dirbo Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje bei Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriuje gydytojos vaikų pulmonologės pareigose. Nuo 2015 m. Laimutė Daukšienė dirba Vaikų konsultacijų poliklinikoje gydytoja alergologe ir klinikine imunologe, konsultuodama mažuosius pacientus.
Gydytoja Laimutė Daukšienė 2017 m. balandžio 3 d. nutraukė darbo sutartį.
Laimutė Daukšienė dirbo ne tik tiesioginį gydytojos darbą, bet organizavo alergologinę pagalbą Šiaulių krašte, buvo viena Reabilitacijos skyriaus vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis, įkūrėjų. Aktyviai dalyvavo vaikų, sergančių alerginėmis ligomis, jų šeimos narių, visuomenės, pedagogų, medikų mokyme alerginių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimais.
Už ilgametį darbą, profesionalumą, ypatingą atsidavimą savo profesijai ir nuoširdumą žmonių sveikatos labui Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laimutė Daukšienė pelnė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei Šiaulių miesto mero padėkas.
Atsisveikindama su mylima kolege Laimute Daukšiene ligoninės bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą jos šeimai, artimiesiems.
Plačiau apie šviesios atminties gydytoją Laimutę Daukšienę skaitykite: (2017 m. publikuotas straipsnis)
Pusę amžiaus skyrusi Respublikinei Šiaulių ligoninei, kurioje ir įrašyta visa pirmosios Šiaulių krašto vaikų alergologės klinikinės imunologės Laimutės Daukšienės darbo biografija, 2017 m. balandžio 3 d. nutraukė darbo sutartį ir nusprendė atsisveikinti su kolegomis bei užverti gydymo įstaigos duris.
Išėjo gydytoja ne tuščiomis – už atsakingą ilgametį darbą, kuriam skirti 51-eri gyvenimo metai, gydytojai įteiktos LR Sveikatos apsaugos ministro bei miesto mero padėkos.
Pačiai gydytojai didžiausia vertybė buvo pacientų dėkingumas, kolegų pagarba bei jai skirta laimė sutikti garbius specialistus, kurių dėka nesiblaškydama visą gyvenimą ėjo vienu keliu ir pasiekė didelių aukštumų savo pasirinktoje srityje.
Į mediciną – nesiblaškydama
Vaikystėje Laimutei teko daug sirgti, tad ir dažnai su gydytojais teko bendrauti. Kaip ir daugumai Antrojo pasaulinio karo pradžioje gimusiems vaikams, taip ir jai, ne kartą gydyta skarlatina, difteritas. Vaikų gydytojas Marija Valeckaitė Miniotienė įsiminė visam gyvenimui. Laimutė gydė lėles ir jau 4-5 metukų būdama žinojo, kad bus gydytoja.
Šiauliuose gimusi ir užaugusi bei baigusi anuometinę J. Janonio vidurinę mokyklą, Laimutė Dzegoraitytė svajonės tapti gydytoja neatsisakė. Prieš stojant į medicinos institutą anuomet reikėdavo dvejų metų patirties šioje srityje.
Aštuoniolikmetė Laimutė atėjo į Šiaulių ligoninę ir įsidarbino sanitare. Tuomet jauni gydytojai, šviesios atmintis Bronius Gadeikis, Jonas Valantinas, Albertas Griganavičius įžvelgė jaunos merginos pašaukimą ir stengėsi daugiau praskleisti gydytojo darbo kasdienybės širmą, nei galėjo matyti sanitare dirbantis žmogus. Ši patirtis tik dar labiau sustiprino pasirinkimą ir, praėjus dvejiems metams, L. Dzegoraitytė įstojo į anuometinį Kauno medicinos institutą.
Studijų metų sėkme tapo puikūs dėstytojai, atskleidę alergologijos mokslo paslaptis. Akademikas Vladas Lašas buvo pirmas alergologas, smalsią studentę sudominęs ne tik teorija, bet ir praktikos užsiėmimais, kurių metu gyvūnams buvo sukeliama alergija ir, žinoma, taikomas gydymas.
Alergologija Lietuvoje buvo naujiena
Baigusi Kauno medicinos institutą 1968 metais bei įgijusi gydytojos diplomą Laimutė grįžo į gimtuosius Šiaulius. Nors Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje buvo įdarbinta pediatre, tačiau alergologijos gydytoja neapleido. Skatino Kaune dirbusių alergologų darbai.
Domėtis alergologijos skatino ir patys ligoniai. Į gydymo įstaigą kreipdavosi daug alergijos kamuojamų, pavargusių ir išsekusių nuo šios ligos žmonių, tačiau padėti gydytojai galėjo mažai – gydymo nuo alergijos beveik nebuvo. Tačiau gydytoja padėdavo patarimais. Vienam padėdavo įtikinus pakeisti gyvenamąją aplinką, kitam – atsisakius kai kurių maisto produktų.
Nebuvo ligoninėje ir gydytojo alergologo etato. Tuo metu Respublikinei Šiaulių ligoninei vadovavęs gydytojas Kazimieras Knizikevičius įkūrė pusę etato ir į šias pareigas paskyrė jauną gydytoją Laimutę Dzegoraitytę.
Mokytis alergologijos mokslo paslapčių bei įgyti pirmųjų klinikinių žinių teko vykti į Maskvos pediatrijos instituto Alergologijos klinikas. Drauge mokymuose dalyvavo dar viena gydytoja iš Latvijos. Laimutei iki šiol nepasimiršta, su kokiu nuoširdumu ir geranoriškumu joms dviems buvo skaitomos paskaitos, perteikiama praktika.
Grįžusi į ligoninę Laimutė tapo pirmąją alergologe, gydymo metodikų pradininke, vaikų alerginių ligų stacionaro įkūrėja. Alergijos žinias ji tobulino Kazanės, Kijevo, Maskvos gydytojų tobulinimosi institute.
Teko gydytojai vykti į konferencijas Poznanėje, Lodzėje, Barselonoje, Berlyne, teko dalyvauti viešnagėje Stoholmo alergologijos klinikoje, kur plėtė akiratį alerginių ligų klinikos ir gydymo klausymais. Buvo 1992-ieji, Lietuvos atgimimo metai, tad naujovės lengvai kelią skynėsi įvairiose srityse. Ypač jų reikėjo alerginių ligų gydyme, nes į kabinetą ateidavo labai daug ligos nukamuotų vaikų, kuriems būdavo diagnozuojamos sunkios alergijos formos.
Keitėsi požiūris į alergiją
Anuometinė Vaikų ligų klinikos vyriausioji gydytoja Regina Ulkštinienė pasiūlė organizuoti vaikų alergijos gydymo centrą. To darbo ir ėmėsi Laimutė Daukšienė. Centrą nuspręsta organizuoti ne ligoninėje, bet Briduose (Šiaulių raj.) buvusio vaikų lopšelio-darželio patalpose.
Šiame darželyje ir buvo įsteigtas Vaikų ligų klinikos Alergijos ligų reabilitacijos centras, į kurį buvo guldomi vaikai, kuriems diagnozuotos sunkios alergijos formos. O gydytoja Laimutė Daukšienė paskirta Vaikų ligų klinikos Vaikų alergijos skyriaus vedėja. Ji dirbo ne tik tiesioginį gydytojos darbą, bet organizavo pagalbą sergantiems alergijomis visame Šiaulių krašte, buvo viena Reabilitacijos skyriaus vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis įkūrėjų. Gydytoja aktyviai dalyvavo vaikų, sergančių alerginėmis ligomis bei jų šeimos narių, visuomenės, pedagogų, medikų mokyme alerginių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimais.
„Mes buvome pasiryžusios kurti naują Lietuvos ateitį, kurioje gyvenantys alergija sergantys žmonės jaustųsi gerai“, – su šypsena prisimena gydytoja optimizmo kupinus metus, kai gydytojos ne tik gydė sunkiai sergančius vaikus, bet ir… rašė scenarijus, kūrė pasakas ir įsteigė Zuikių alergikų mokyklėlę, kurią lankantys vaikai mokėsi gyventi su alergija.
Buvo akivaizdu, jog žmonės neturi žinių apie mitybos reikšmę savijautai, sergant alergija. Pamažu supratimas keitėsi, patys vaikai jau pasakydavo, jog jiems negalima duoti apelsinų, mandarinų ar šokolado.
Pamena vaikų alergologė Laimutė Daukšienė, kaip sparčiai keitėsi požiūris ne tik į alergijos, bet ir į bronchų astmos gydymą. Atėjo supratimas, jog ne tik tabletė įveiks ligą, kad reikia pačiam ligoniui stebėti savo ligos simptomus ir nedelsiant padėti sau, įkvėpus reikiamą vaistą.Prasidėjo ligonių mokymas gyventi su liga.
Tiesa, entuziazmas truko neilgai – iki 2000 metų. Keitėsi ir šalies politika, buvo nuspręsta, kad mamos galės auginti vaikus, nebereikės nei darželių, kuriuos imta masiškai uždarinėti, pastatus griauti. Nebereikėjo ir Vaikų alergijos reabilitacijos centro, kuris taip pat buvo uždarytas.
Nors alergijų nemažėjo, atvirkščiai – daugėjo, nes sparčiai daugėjo alergizuojančių žmogaus organizmą importuojamų bei šalyje gaminamų maisto produktų, kurių sudėtyje nemažai cheminių priedų, buityje daugėjo cheminių priemonių. Tačiau, pasak gydytojos, kompiuterių pagalba daugėjo ir informacijos apie ligą, prieinamos kiekvienam žmogui. Daugėjo ir diagnostikos bei gydymo galimybių, medicininių priemonių padėti varginamiems alergijų. Medicinos pagalbą jau galėjo suteikti ir šeimos gydytojas, kuris pirmas pamato ligos varginamą vaiką.
Be darbo neliko
Panaikinus vaikų ligų klinikoje Vaikų alergijos skyrių, L. Daukšienė dirbo vaikų alergologe ir vaikų pulmonologe Vaikų konsultacijų poliklinikoje bei Vaikų priėmimo intensyviosios terapijos skyriuje. Nuo 2010 metų, duris atvėrus Moters ir vaiko klinikai, gydytoja Laimutė Daukšienė toliau gydė vaikus, sergančius alergijomis bei plaučių ligomis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų konsultacijų poliklinikoje gydytoja Laimutė Daukšienė dirbo iki 2017 metrų balandžio pradžios. 51 gyvenimo metus skyrusi pamiltam gydytojos darbui, nusprendė pasimėgauti užtarnautu poilsiu.
Už ilgametį darbą, profesionalumą, ypatingą atsidavimą savo profesijai ir nuoširdumą žmonių sveikatos labui su kolektyvu atsisveikinančiai gydytojai Laimutei Daukšienė įteiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos bei miesto mero Artūro Visocko padėkos raštai.
„Jūs esate gydytojo pavyzdys. Jūs ne tik kūrėte alergologinių ligų gydymo sistemą Šiaulių krašte. Svarbiausia tai, kad kiekvienas ligoniukas sulaukdavo gero, motiniško žodžio, supratimo, kad gebėjote nutiesti kelią per gyvenimą su liga“, – sveikino kolegę ir ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Vaiva Makštutienė.
„Buvo laimė sutikti garbius šios srities specialistus, kurių dėka visą gyvenimą nesiblaškydama ėjau vienu keliu“, – dėkojo gydytoja mokytojams ir kolegoms, be kurių nebūtų pasiekusi aukštumų savo pasirinktoje srityje.
Paklausta, kuo užsiims, kai kas rytą nebereikės skubėti į ligoninę, gydytoją sakė, jog liūdėti neteks. Drauge su žemės ūkio specialistu Juozu Daukša užauginusi tris sūnus Saulių, Gintarą ir Igną gydytoja džiaugėsi, jog visi gyvena Šiauliuose, neemigravo nei iš gimtojo miesto, nei iš šalies. Sulaukė ir šešių vaikaičių. Daug laisvalaikio gydytoja skyrė sodui, kur augino gėles. Tai ir buvo didžiausias džiaugsmas ir atgaiva, kai norėdavosi pasimiršti, pabėgti nuo svetimų ašarų, pacientus varginamų rūpesčių, kuriems visa širdimi buvo pasiaukojusi.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
Nuoroda į informacijos šaltinį
The post Pro memoriam Atsisveikinama su gydytoja vaikų alergologe Laimute Daukšiene appeared first on PAPILDAI24.LT.
]]>